NaujienosStruktūra ir kontaktaiVeiklaTeisinė informacijaTeisės aktaiPlanavimo dokumentaiViešieji pirkimaiFinansinės ataskaitosTėvams 2% Parama Laisvos darbo vietos
Žemalės pradinė
Ugdymo planaiVeiklos planasPradinio ugdymo planaiPriešmokyklinio ugdymo planaiIkimokyklinio ugdymo programaBibliotekos veiklos planaiVaiko gerovės komisijos veiklos planasMokyklos tarybos planasUgdymo proceso priežiūraStrateginis planas
Ugdymo planai

                                                                 

MAŽEIKIŲ R. ŽEMALĖS

PAGRINDINĖS MOKYKLOS

2015 –2016 MOKSLO METŲ

IKIMOKYKLINIO, PPIEŠMOKYKLINIO,

PRADINIO IR

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMŲ

UGDYMO PLANAI

 

 

                                                                                          PATVIRTINTA

                                                                                       Žemalės pagrindinės mokyklos

                                                                                       direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d.

                                                                                       įsakymu Nr. V1-24

                                                                                      

                                                              

 

  MAŽEIKIŲ R. ŽEMALĖS PAGRINDINĖS MOKYKLOS 2015–2016 MOKSLO METŲ  PAGRINDINIO  UGDYMO PROGRAMŲ  UGDYMO PLANAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Mažeikių r. Žemalės pagrindinės mokyklos pradinio ir pagrindinio ugdymo programų bendrieji ugdymo planai (toliau – Bendrieji ugdymo planai) reglamentuoja pagrindinio ugdymo programų mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių pritaikytų programų (toliau – Ugdymo programos) ir su šiomis programomis susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą. Vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais ir kitais teisės aktais sudaromi 2015–2016  mokslo metų mokyklos ugdymo planai.

 2. Bendrųjų ugdymo planų tikslai:

 2.1. nustatyti ugdymo programų vykdymo bendruosius reikalavimus;

 2.1.formuoti ugdymo turinį ir organizuoti procesą taip, kad kiekvienas besimokantysis pasiektų geresnių ugdymosi rezultatų ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų.

3. Bendrųjų ugdymo planų uždaviniai:

3.1.nustatyti  pamokų skaičių, skirtą pradinio ir pagrindinio ugdymo programoms įgyvendinti;

3.2.numatyti gaires ugdymo procesui įgyvendinti ir ugdymui pritaikyti pagal mokymosi poreikius;

4.  Ugdymo plane vartojamos sąvokos:

Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.

Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.

Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti.

Mokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.

Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.

Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus.

Kitos Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr.38-1804) ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

 

 

 

II. UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

 

I. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ

 

5. Ugdymo organizavimas:

5.1. 2015-2016 mokslo metai:

 

2015–2016 mokslo metai

           Klasės

 

            5

6

7

8

9

 

10

 

 

 

 

Mokslo metų pradžia/Ugdymo proceso

pradžia

09-01

 

Trimestrų trukmė

 

                                       1-asis 09-01–11-30

                                       2-asis 12-01–02-29

                                      3-iasis 03-01–06-03 (6-10 klasei) ir 05-31 (5 klasei)

 

 

 

Rudens atostogos

10-26–10-30

 

Žiemos (Kalėdų) atostogos

12-28–01-08

Žiemos atostogos

 

 

                                    02-15

 

Pavasario (Velykų) atostogos

 

03-21 – 03-25

 

Ugdymo proceso

pabaiga

05-31

06- 03

 

 

Ugdymo proceso trukmė savaitėmis

32

34

 

 

Vasaros atostogos

06-01 – 08-31

06-06– 08-31

 

 

 

                   

                     6. Mokykla dirba penkias dienas per savaitę

7. Ugdymo procesas įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą skirstomas trimestrais (mokyklos tarybos 2015-08-31 posėdžio protokolas Nr.V5-5, direktorės 2015-08-31 įsakymu Nr.V1-25).

8. -

9. 5 klasių mokiniams per mokslo metus skiriamos papildomos 10 mokymosi dienų atostogos ( mokyklos tarybos 2015-08-31 posėdžio protokolas Nr. V5-5, direktorės 2015-08-31 įsakymu Nr.V1-26 )

Numatytas toks atostogų laikas:

 

 

Atostogos prasideda        

 

Atostogos baigiasi

11 – 02

 02 - 09

 11 – 06

  02 - 15

 

10. Paskelbus ekstremalią situaciją,  keliančią  pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, mokyklos vadovas, suderinęs su Mokyklos taryba, priims sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo (mokyklos tarybos 2015-08-31 posėdžio protokolas Nr.V5-5).

11. Jei oro temperatūra – 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą neina 1- 5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – 6–10  klasių mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKYKLOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS. MOKYKLOS UGDYMO PLANAS

 

12. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas atrenkant ir pritaikant ugdymo turinį pagal mokyklos tikslus, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius.

2015-2016 m.m. ugdymo tikslas ir uždaviniai:

Tikslas- ugdymo kokybės gerinimas siekiant aukštesnių pasiekimų.

Uždaviniai:

1. teikti kokybišką ugdymą pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio bei neformaliojo ugdymo programas ir švietimo pagalbą pagal spec. ugdymo(si) poreikius ir švietimo pagalbą vaikams pagal spec. ugdymo(si) poreikius;

2. skatinti mokinių mokymosi motyvaciją tobulinant  pamokos organizavimo metodikas, teikiant mokiniams lygias galimybes.

3. siekti tėvų ir mokyklos bendruomenės efektyvesnio bendradarbiavimo ugdant mokinių saviraišką.

 

13. Formuojant ugdymo turinį vadovaujamasi Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848) (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), Bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 (Žin., 2012, Nr. 76-3957), ir atsižvelgiant į mokyklai skirtas mokymo lėšas.

14. Formuojant mokyklos ugdymo turinį ir rengiant mokyklos ugdymo planą remiamasi švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese informacija, pasiekimų tyrimų, mokyklos veiklos įsivertinimo ir išorinio vertinimo duomenimis.

15. Mokyklos formuojamo ugdymo turinio dalį sudaro mokykloje ir už jos ribų vykdoma kultūrinė, meninė, pažintinė, kūrybinė (toliau – pažintinė ir kultūrinė veikla), sportinė, praktinė, socialinė, prevencinė veikla, siejama su mokyklos tikslais, mokinių mokymosi poreikiais. Šiai veiklai skiriama nuo 30 iki 60 pamokų (iki 10 mokymosi dienų). Ji organizuojama mokyklos  pasirinktu laiku ( mokytojų tarybos 2015-08-31 posėdžio protokolo Nr.V6-7).

Dešimt ugdymo proceso dienų per mokslo metus skiriama kultūrinei, meninei, pažintinei, sportinei ir kt. veiklai:

5-10 klasėms iki dešimties ugdymo proceso dienų per mokslo metus skiriama kultūrinei, meninei, pažintinei, sportinei ir kt. veiklai:

1. Mokslo ir žinių diena.

2. Savivaldos diena mokykloje.

3. Pažintinė išvyka po Žemaitiją.

4. Akcija ,, Kartų diena“.

5. Kalėdinė popietė.

6. Kaziuko mugė.

7. Gamtamokslinė viktorina, skirta Žemės dienos renginiams.

8. Motinos dienai skirtas koncertas.

9. Tarpklasinė viktorina.

10. Mokslo metų užbaigimo šventė.

 

16. -

17. Mokykloje vykdomoms ugdymo programoms įgyvendinti rengiamas mokyklos ugdymo planas, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis. Mokyklos ugdymo plano rengimas grindžiamas demokratiškumo, subsidiarumo, prieinamumo, bendradarbiavimo principais, įtraukiant mokytojus, mokinius, tėvus (globėjus, rūpintojus). Į mokyklos ugdymo plano rengimą įtraukiami ir vietos bendruomenės atstovai.

18. Mokyklos direktoriaus pavaduotoja oganizuoja mokyklos  ugdymo plano rengimą. Mokykloje susitariama dėl mokyklos ugdymo plano turinio, struktūros ir formos (direktoriaus 2015-05-29  įsakymas Nr.V1-18). Planas rengiamas vieneriems mokslo metams.  

19. -

20. Rengiant planą darbo grupė susitarė dėl:

20.1.  tikslų, nuostatų, principų;

20.2. mokykloje vykdomų ugdymo programų ir jų įgyvendinimo ypatumų;

20.3. dalykui skiriamų pamokų skaičiaus konkrečioje klasėje;

20.4. reikalavimų mokinio individualiam ugdymo planui sudaryti;

20.5. ugdymo turinio integravimo;

20.6. mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimo būdų ir laikotarpių;

20.7. -

20.8. -

20.9. švietimo pagalbos teikimo;

20.10. sprendimų, numatomų mokinių pasiekimams gerinti, konsultacijų mokymosi pagalbai teikti;

20.11. -

20.12. -

20.13. -

20.14. socialinės veiklos organizavimo pagrindinio ugdymo programoje;

20.15. pažintinės ir kultūrinės veiklos organizavimo;

20.16. mokymosi sąlygų sudarymo mokiniams mokytis ne tik klasėje, bet ir įvairiose aplinkose; mokymo ir mokymosi išteklių panaudojimo;

20.17. neformaliojo švietimo veiklos organizavimo: pasiūlos, pasirinkimų ir organizavimo būdų;

20.18. ugdymo karjerai, sveikatos ugdymo organizavimo;

20.19. reikalavimų mokinių elgesiui;

20.20. pamokų, skiriamų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti;

20.21. bendradarbiavimo būdų su mokinių tėvais:  informacija tėvų susirinkimuose,

Individualūs susitikimai, tel. pokalbiai, raštiška informacija.

20.22. bendradarbiavimo su rajonoformaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigomis,

siekdama užtikrinti įgyvendinamų ugdymo programų tęstinumą;

20.23. kitų mokyklos ugdymo turinio įgyvendinimo nuostatų.

21. -

22. Atsiradus Bendruosiuose ugdymo planuose nenumatytiems atvejams, mokykla ugdymo proceso metu  koreguoja mokyklos ugdymo plano įgyvendinimą arba mokinio individualų ugdymo planą, priklausomai nuo mokymo lėšų, išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų bendrosioms programoms įgyvendinti.

23. Ugdymo procesas mokykloje organizuojamas pamokų forma. Pamokos trukmė – 45 min.  Mokykla  dalykų programose numatytiems pasiekimams  skiria minimalų pamokų skaičių. Pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymosi pasiekimams gerinti, gali būti skiriamos: ilgalaikėms ir trumpalaikėms konsultacijoms, skirtoms mokinių mokymosi pasiekimams gerinti, mokinio pasirinktiems dalykams, dalykų moduliams mokytis, ugdymui diferencijuoti ir kitai veiklai, kuri prisidėtų prie mokinių nuoseklaus kompetencijų ugdymo.

24. -

25. Mokykla bendradarbiauja su rajono formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigomis,  siekdama užtikrinti įgyvendinamų ugdymo programų tęstinumą, nuoseklumą, perimamumą ir didinti mokinių galimybes rinktis dalykus ar jų modulius ne tik savo, bet ir kitose mokyklose.

26. Ugdymo planą mokyklos vadovas tvirtina iki mokslo metų pradžios suderinęs su mokyklos taryba (direktoriaus 2015-08-31 įsakymu Nr.V1-24).

 

TREČIASIS SKIRSNIS

 MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

 

Mokinio individualaus ugdymo planas šiuo metu nėra sudaromas.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

 SVEIKATA IR GEROVĖ MOKYKLOJE

 

31. Mokyklos vadovas ir visa bendruomenė atsako už atviros, ramios, kūrybingos mokinių ir mokytojų mokymuisi palankios kultūros kūrimą ir palaikymą mokykloje.

32. Mokymosi aplinka – tai aplinka mokykloje, kurioje įgyvendinamas mokyklos ugdymo turinys. Mokymosi aplinka fiziškai, psichologiškai ir socialiai saugi ir sveika besimokančiajam.

32.1. Mokyklos mokymosi aplinka pritaikyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose iškeltiems tikslams siekti, sudaromos galimybes mokinių aktyviam ugdymui(si), mokymuisi individualiai ir įvairaus dydžio grupėmis, praktinei, teorinei veiklai. Mokytojams sudaromos galimybės dirbti inovatyviai, naudojant šiuolaikines mokymo technologijas: internetą, interaktyviąsias lentas, kompiuterius, biblioteką.

32.2. Mokyklos įgyjamos ir kuriamos mokymo ir mokymosi priemonės padeda mokiniams įgyti būtinų kompetencijų, gebėjimų, nuostatų ir pasiekti Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose numatytų pasiekimų.

32. 3.-

33. Mokyklos vadovas bendradarbiauja su savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, savininko (dalyvių susirinkimo) atstovu (-ais) mokyklos mokymosi aplinkos turtinimo klausimais.

34. -

35. Mokykla ugdymo(si) aplinką kuria vadovaudamasi Higienos norma, Ugdymo programų aprašais.

PENKTASIS SKIRSNIS

                                UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

 

36. Ugdymo diferencijavimas skiriamas siekiant sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau mokytis. Diferencijuotu ugdymu siekiama atsižvelgti į mokonių patirtį, motyvaciją, interesus, siekius, gebėjimus, pasdiekimų lygį, pritaikant mokiniui mokymosi uždavinius ir užduotis, ugdymo turinį, metodus, mokymo(si) priemones, tempą ir skiriamą laiką.

37. Diferencijavimas taikomas:

37.1. mokiniui individualiai;

37.2. panašių poreikių mokinių grupei klasės viduje:

37.2.1. pasiekimų skirtumams mažinti, gabumams plėtoti, skirtingoms mokymosi strategijoms įgyvendinti;

37.2.2. projektiniams, tiriamiesiems mokinių darbams darbo grupėse, kurias galima sudaryti iš mišrių arba panašių polinkių, interesų mokinių.

38. Mokinių perskirstymas  yra laikinas tik tam tikro dalyko pamokoms arba tik tam tikroms užduotims atlikti, kad nedarytų žalos mokinio savivertei, tolesnio mokymosi galimybėms bei mokinių santykiams klasėje.

39. Mokykla analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų pasiekimų, ir priima sprendimus dėl tolesnio ugdymo diferencijavimo. Priimant sprendimus atsižvelgiama į mokinio mokymosi motyvaciją ir ugdymo turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus mokymosi tikslus.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

 MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS

 

40. Mokinių pasiekimai mokykloje stebimi ir analizuojami. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuojami mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kartu tariamasi dėl mokymosi pagalbos suteikimo.

41. Mokymosi pagalba suteikiama laiku ir atitinka mokinio mokymosi galias. Dalykų mokytojai atsakingi už mokymosi pagalbos organizavimą.

42. Mokymosi pagalba integruojama į mokymo ir mokymosi procesą. Mokymosi pagalbą mokiniui suteikia jį mokantis mokytojas, pritaikydamas tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas ir kt.

47.  Mokymosi pagalbai teikti naudojamos pamokas, skiriamas mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pasiekimams gerinti.

48. Mokymosi pagalbos teikimas rekomenduojamas pastebėjus, kad mokiniui nesiseka pasiekti bendrosiose programose numatytų konkretaus dalyko pasiekimų, po nepatenkinamo kontrolinio darbo įvertinimo, po ligos.

50. Mokyklos ugdymo plane numatoma mokymosi pagalbos teikimo ir įgyvendinimo būdai:  konsultacijos mokiniui .

51. Numatomos priemonės, skirtos mokinių pasiekimams gerinti.

52. Pamokas, skirtasmokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, naudojamos:

52.1. pamokoms- konsultacijoms.

 

                                                                     SEPTINTASIS SKIRSNIS

 MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS

 

53. Mokyklos ugdyme nustatytas mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos bendradarbiavimo formos ir  galimybės kartu su mokytojais ir mokiniais  planuojant, įgyvendinant ugdymo procesą ir priimant sprendimus: šventės, susirinkimai.

54. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) nuolat informuojami apie mokykloje organizuojamą ugdymo procesą, mokymosi pasiekimus, mokymo(si) pagalbos teikimą.

55. Mokykla užtikrina abipusį ir savalaikį grįžtamosios informacijos apie mokinių mokymąsi perdavimą tarp mokyklos ir mokinių tėvų; konsultuoja ir skatina mokinių tėvus;

55.1. sukuria tinkamą edukacinę aplinką namuose;

55.2. motyvuoja vaiką mokytis;

55.3. padeda vaikams mokytis namuose;

55.4. sudaro galimybes dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose.

                                                           

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

 DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

 

56. Mokykloje  dalykų mokymo intensyvinimas netaikomas.

57. -

58. -

58.1. -

58.2.-

58.3. -

59. -

60. -

           

DEVINTASIS SKIRSNIS

  UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

 

61. Mokytojai susitaria tarpusavy, kokias temas galėtų integruoti, tarpdalykinis bendradarbiavimas pažymimas ilgalaikiuose planuose.

62. Į mokyklos ugdymo turinį:

62.1. integruojama Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa,  Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa, Ugdymo karjerai programa.

62.2.-

63.-

64. Mokykla, priėmusi sprendimą dėl kurių nors programų integravimo, pasirenka atitinkamus planavimo. Organizavimo, mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo ir fiksavimo būdus.

65. Integruojamų dalykų pamokų turinį dienyne įrašoma tų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose.

65.1. –

65.2.-

65.3.-

65.4.-

66. Mokykla analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas ugdymo turinio integravimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų rezultatų, ir priima sprendimus dėl tolesnio turinio integravimo tikslingumo.

67.-

 

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

 MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

 

68. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi bendrosiomis programomis, Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150). Planuojant mokinių, pradedančių mokytis pagal Pagrindinio ugdymo programą, pažangos ir pasiekimų vertinimą atsižvelgiama į pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo apraše pateiktą informaciją. Mokyklos ugdymo plane ar jo prieduose aprašomas mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas.

69. Ugdymo procese vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą taikomas formuojamasis, diagnostinis, apibendrinamasis vertinimas.

70. Daugiau dėmesio skiriama mokytis padedančiam formuojamajam vertinimui ( mokinio mokymosi stebėjimui, ugdymo turinio pritaikymui) ir diagnostiniam vertinimui ( nustatyti mokinio pasiekimus ir pažangą mokymosi etapo pradžioje ir pabaigoje, numatyti tolimesnio mokymosi žingsnius).

71. Mokinių pasiekimų patikrinimas diagnostikos tikslais mokykloje vykdomas reguliariai, kaip to reikalauja dalyko mokymosi logika ir mokyklos susitarimai: mokiniai atlieka kontrolinius darbus ar kitas apibendrinamąsias užduotis, kurios rodo tam tikro laikotarpio pasiekimus, yra įvertinamos sutartine forma (pažymiais ar kaupiamaisiais balais ir kt.). Atliekant diagnostinį vertinimą atsižvelgiama į formuojamojo vertinimo metu surinktą informaciją. Diagnostinio vertinimo informaciją būtina panaudoti analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus.

72. Siekiant padėti kiekvienam mokiniui pagal išgales pasiekti aukštesnių ugdymo(si) rezultatų:

72.1. užtikrinama mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo būdų ir formų dermė (ypač mokytojams, dirbantiems toje pačioje klasėje), vertinimo metu sukauptos informacijos sklaida;

72.2. kartu su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) aptariama mokinių daroma pažanga, mokymosi pasiekimai ir numatomi būdai mokinio ugdymo(si) pasiekimams gerinti;

72.3. informuojami mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus per tėvų susirinkimus, pažymių knygelėse, žodžiu, telefonu;

73. -

74. Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ugdymo programas, pažanga ir pasiekimai vertinami pagal bendrosiose programose aprašytus pasiekimus taikant 10 balų vertinimo sistemą ( mokytojų tarybos 2015-08-31 posėdžio protokolas Nr.V6-7).

75. . Mokykla priima sprendimus dėl mokinių pažangos ir vertinimo būdų ( mokyklos tarybos 2015-08-31 posėdžio protokolas Nr. V5-5 ).

76. Dalykų mokymosi pasiekimai trimestro pabaigoje įvertinami pažymiu ar įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos vadovo įsakymą, įrašas „neatestuota“, – jeigu mokinio pasiekimai nėra įvertinti.

77. -

78. -

 

 

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

 MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

 

79. Mokiniui numatoma ne daugiau kaip 7 pamokos per dieną.

80.  Mokiniui mokymosi krūvis per savaitę paskirstomas proporcingai. Penktadienį organizuojama mažiau pamokų nei kitomis savaitės dienomis.

81. Tausodama mokinio sveikatą, vykdoma mokinių mokymosi krųvio ir skiriamų namų darbų stebėsena:

81.1. organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi krūvio optimizavimo klausimus;

81.2. užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokinius būtina informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę. Nerekomenduojami kontroliniai darbai po atostogų ar šventinių dienų.

82. Mokiniams, kurie pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, t. y. penktų klasių mokiniams, skiriama minimalų privalomų pamokų skaičius. Didesnis už minimalų privalomų pamokų skaičius dalykams, pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams mokytis 5–8 ir 9–10 klasių mokiniams skiriamas suderinus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais).

83. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą, rekomenduojama, kad maksimalus pamokų skaičius per savaitę būtų ne didesnis nei 10 procentų nuo minimalaus mokiniui skiriamų pamokų skaičiaus, nurodyto Bendrųjų ugdymo planų 137 punkte. Rekomenduojama mokymosi pagalbai organizuoti skirti trumpalaikę ar ilgalaikę konsultaciją, atsižvelgiant į mokinių mokymosi galias. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) panaudojant elektroninį dienyną ar kitu būdu informuojami apie mokinio daromą pažangą jam suteikus mokymosi pagalbą. Trumpos konsultacijos neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį.

84. Mokiniai neatleidžiami nuo menų ( dailės, muzikos) ir kūno kultūros savaitinių pamokų lankymo, nes mokykla negali užtikrinti jų saugumą ir užimtumą.

85. -

86.-

 

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

 NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

 

87. Atsižvelgiant į neformaliojo  švietimo programas, veikla vykdoma:

87.1. aplinkose, padedančiose įgyvendinti neformaliojo  švietimo tikslus, t.y. Žemalės parke, Lėlaičių koplyčioje ir Lėlaičių dvaro sodyboje, Žemalės  bažnyčioje, Žemalės kaimo bibliotekoje;

87. 2. neformaliojo  švietimo veiklai įgyvendinti skirtas valandas, atsižvelgus į veiklos pobūdį, periodiškumą, trukmę, valandos nustatomos mokslo metams kiekvienai ugdymo programai.

Šiais mokslo metais pasirinktos tokios programos (direktoriaus  2015-08-31 įsakymai Nr. V1-27):

Jaunieji žurnalistai,

Ateitininkai,

Straksiukai,

Ritmas,

 Mokinių klubas,

Vaivorykštė,

Darbščios rankos,

Sportas-sveikata,

Lašeliai,

Profesinis orientavimas (ugdymas karjerai).

88. Kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertinamas ateinančių mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikis, prireikus jis tikslinamas mokslo metų pradžioje ir atsižvelgusi į juos siūlomos neformaliojo švietimo programos.

89. Neformaliojo vaikų švietimo grupėje mokinių skaičius-5.  

 

 

TRILIKTASIS SKIRSNIS

UGDYMO PEROCESO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE, KURIOJE ĮTEISINTAS TAUTINĖS MAŽUMOS KALBOS MOKYMAS ARBA MOKYMAS TAUTINĖS MAŽUMOS KALBA

 

------------------------

 

 

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PAGRINDINIO, VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ AR PRADINIO, PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

 

-------------------------

 

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS

          MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE

Šiuo metu mokykloje tokių mokinių nėra.

 

ŠEŠIOLIKTASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI ORGANIZAVIMAS IŠLYGINAMOSIOSE KLASĖSE AR GRUPĖSE

 

------------------------------

 

SEPTYNIOLIKTASIS SKIRSNIS

 UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE

 

103. Planuodami 5-6 klasėse ugdymo turinio įgyvendinimą, numatėme, kad lietuvių kalbos 4, matematikos 4, anglų kalbos 3, istorijos 2, gamta ir žmogus 2, kūno kultūros 2, technologijų 2, dailės 1, muzikos 1, dorinio ugdymo ( tikybos) 1 pamokas jungtinėje klasėje organizuosime visiems klasės mokiniams vienu metu. Jungtinėse klasėse atskirai vedama po vieną lieuvių kalbos, matematikos ir 2 rusų kalbos pamokas 6 klasėje. Mokykla stebės ir analizuos jungtinėse klasėse mokinių daromą pažangą ir, nepasiteisinus numatytam pamokų organizavimui, jį motyvuotai keis (mokytojų tarybos 2015-08-31 posėdžio protokolas Nr.V6-7 ).

104. Įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą pirmajame koncentre 58 klasės  jungiamos po dvi geriausiais būdais siekiant Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose numatytų pasiekimų.

105. Jungtinei 5-6 klasei skiriamos 35 pamokos, 7–8 klasių mokiniams – 36 pamokos. Kiekvienai jungtinei klasei skirtos po 4 neformaliojo ugdymo valandos,  10 kl.- 2 neformaliojo ugdymo valandos.

 

AŠTUONIOLIKTASIS SKIRSNIS

 LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

 

106. Laikinosios grupės dėl lėšų stygiaus nėra sudaromos.

107. Mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti klasės į grupes nedalijamos, nes yra nedidelis mokinių skaičius klasėse.

107.1. -

107.2. –

108.-

109.-

 

II SKYRIUS

 PAGRINDINIO  UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

 

 

PIRMASIS SKIRSNIS

 PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

 

110. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi: Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Pagrindinio ugdymo programos aprašu, tvirtinamu švietimo ir mokslo ministro.

 111. Nustatytas 2 savaičių  adaptacinis laikotarpis naujai atvykusiems mokiniams.  Per adaptacinį laikotarpį  mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami (mokytojų tarybos 2014-08-29 posėdžio protokolas Nr.V6-5).

112. Socialinė veikla pagrindinio ugdymo programoje yra privaloma. Ji integruojama į mokomuosius dalykus arba kultūrinę, meninę, pažintinę, sporto , praktinę ir kt. veiklą.  Per mokslo metus socialinei veiklai kiekvienoje klasėje skiriama ne mažiau 5 pamokų ( valandų).

113.Organizuojant socialinę-pilietinę veiklą, numatoma galimybė mokiniui atlikti ją savarankiškai ar bendradarbiaujant su savivaldos institucijomis.

114. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą ir formuodama mokyklos ugdymo turinį, užtikrina Pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti minimalų skiriamų pamokų skaičių per savaitę, nustatytą Bendrųjų ugdymo planų 137 punkte.

114.1.-

114.2.-

114.3.-

115. –

 116.-

117.-

118.-

 

 

ANTRASIS SKIRSNIS

 UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

 

119. Mokykla rūpinasi lietuvių kalbos ugdymu per visų dalykų pamokas:

119.1. priimti bendri kalbos ugdymo reikalavimai mokykloje: rašto darbus mokiniai įteikia rašytus ranka, informacinių technologijų pamokose naudojamasi lietuviška aplinka;

119.2. mokomosios užduoys panaudojamos kalbai ir mąstymui ugdyti, kreipiant mokinių dėmesį į kalbos nuoseklumą, logiškumą, planingumą;

119.3.  mokiniai skatinami savarankiškai, rišliai ir taisyklingai reikšti mintis žodžiu ir raštu per visų dalykų pamokas.

120. Pagrindinio ugdymo programą sudaro šios ugdymo sritys: dorinis ugdymas, kalbos, matematika, gamtamokslinis ugdymas ( biologija, chemija, fizika), socialinis ugdymas ( istorija, geografija, pilietiškumo ugdymas, ekonomika ir verslumas), meninis ugdymas (dailė, muzika), informacinės technologijos, technologijos, kūno kultūra.

121. Dorinis ugdymas. Tėvų ir mokinių pasirinkimu mokykloje mokoma katalikų tikybos.

122. Kalbos.

122.1. Lietuvių kalba ir literatūra.

122.1.1. Mokiniams visose klasėse skiriamas numatytas Bendrosiose programose privalomų valandų skaičius mokytis lietuvių ( gimtosios) kalbos.

122.1.1.1.-

122.1.1.2. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaryti sąlygas išlyginti mokymosi spragas laikinojoje grupėje ;

122.1.1.3. integruoti lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų mokymą laisvės kovų istorijai skiriant ne mažiau kaip 18 pamokų.

122.1.1.4. -

122.1.1.241. skirti papildomų pamokų, konsultacijų, savarankiško mokymo galimybes;

122.1.1.4.2. -

122.1.1,4.3. -

122.2.-

122.2.1.-

122.2.2.

122.3.  Užsienio kalbos.

123.3.1. Ankstyvosios užsienio kalbos toliau mokomasi kaip pirmosios užsienio kalbos 5 klasėje.

123.3.2. Pirmosios užsienio kalbos bendroji programa 5–6 klasėse orientuota į A2, o 7–10 klasėse – į B1 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis.

123.3.3. Užsienio kalbą mokytojas vertina pagal   savarankiškai pasirinktus kalbų mokėjimo lygio nustatymo testus.

123.3.4. -

122.3.4. 1. Antrosios užsienio kalbos ( rusų kalbos) mokoma  nuo 6 klasės.

122.3.4.2. Antrosios užsienio kalbos bendroji programa 5–6 klasėse orientuota į A1, o 7–10 klasėse – į A2 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis.

122..3.4.3.-

122.3.4.4. Mokiniams, atvykusiems iš kitos mokyklos, sudaromos sąlygos toliau mokytis pradėtą užsienio kalbą Bendrųjų ugdymo planų nustatyta tvarka.

122.3.4.4.1..-

122.3.4. 4.2.-

 

122.4. Matematika. Organizuojant matematikos mokymąsi mokytojas remiasi:

122.4.1. nacionalinių ir tarptautinių 2011 m.TIMSS (angl. Trends in International Mathematics and Science Study) mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais ir rekomendacijomis;

122.4.2. informacines komunikacines technologijas, skaitmenines mokomąsias priemones.

122.4.3. Ugdant gabius matematikai vaikus, naudojamasi nacionalinių olimpiadų, konkurso ,, Kengūra“ užduotimis.

122.5. Informacinės technologijos.

122.5.1. 5-10 klasėse skiriama po vieną savaitinę pamoką.

122.5.2. -

122.5.3. 9–10 klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš pasirenkamų pradmenų  modulių:  tinklalapių kūrimo HTML programa. ( mokytojų tarybos 2015-08-31 posėdžio protokolas Nr. V6-7).

122.6. Gamtamokslinis ugdymas.

122.6.1. mokant remiamasi  nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų rezultatais bei rekomendacijomis;

122.6.2. mokymąsis per gamtos mokslų pamokas grindžiamas tiriamojo pobūdžio metodais, dialogais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant informacines komunikacines technologijas;

122.6.3. –

122.7. Technologijos.

122.7.1. Mokiniai 5–8 klasėse mokomi proporcingai paskirstant laiką tarp: mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programų.

122.7.2. - 

122.7.3. Baigę šią programą mokosi konstrukcinių medžiagų ir elektronikos kurso

(mokytojų tarybos 2015-08-31 posėdžio protokolas Nr.V6-7).

122.7.4. 10 klasės mokiniai renkasi 2 programas: pirmą pusmetį - mitybos ir gaminių dizaino ir technologijos programą, antrą pusmetį - konstrukcinių medžiagų programą (mokytojų tarybos 2015-08-31 posėdžio preotokolas Nr.V6-7).

122.7.5. -

122.7.6. -

122.8. Socialinis ugdymas.

122.8.1. Mokymąsis per socialinių mokslų pamokas grįndžiamas tiriamojo pobūdžio metodais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant informacines komunikacines technologijas.

122.8.2. -

122.8.3. -

122.8.4. Laisvės kovų istorijai mokyti skiriamos 18 pamokų, integruojant temas į istorijos, lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų pamokas.

122.8.5. Mokyklos formuojamas socialinių mokslų ugdymo turinys turėtų suteiki galimybių:

122.8.5.1. -

122.8.5.2. pilietiškumo ugdymo pagrindų dalyko turinio integravimas į artimus pagal turinį dalykus;

122.8.5.3. istorijos kursas jungtinėje 5–6 klasėje pradedama dėstyti nuo skyriaus

 ,, Lietuva- Europos valstybė“ ( mokytojų tarybos 2015-08-31 posėdžio protokolas Nr.V6-7). 

122.8.5.4. pilietiškumo ugdymo pagrindų mokomasi 10 klasėje.

122.9.. Kūno kultūra.

122.9. 5 klasėje skiriama po 3 savaitines pamokas, 6-10 kl. skiriamos 2 pamokos per savaitę,  sudaromos  sąlygos visiems mokiniams papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas per neformaliojo švietimo veiklą mokykloje. Mokykla tvarko mokinių, lankančių šias pratybas, apskaitą.

122.9.1.. Kūno kultūrai mokyti nersudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės.

122.9.2. Organizuojant kūno kultūros pamokas patalpose turi būti atsižvelgiama į Higienos normos reikalavimus.

122.9.3.

122.9.3.1.-

122.9.3.2. -

122.9.3.3. -

122.9.4. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą.

122.9.5. Mokykla mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūlo stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą bibliotekoje.

122.10. Meninis ugdymas.

122.10.1. Meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dailės, muzikos dalykai.

122.10.2. Menų dalykų kai kurios temos  integruojamos į neformalųjį švietimą (dailės, šokių, muzikos užsiėmimus).

122.10.3.

122.10.4.

122.11. Žmogaus sauga. Žmogaus saugos ugdymas organizuojamas vadovaujantis Žmogaus saugos ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 (Žin., 2012, Nr. 89-4668).

Žmogaus saugai 5, 7 klasėse skiriama 1 savaitinė val.

 

                     123. Pagrindinio ugdymo programai skirtas pamokų skaičius: 

 

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMA

Pamokų lentelė

 

Dalykai

5/6

 

7/8

Iš viso

5-8 kl.

10

Iš viso

10 kl.

Iš viso

5-10 kl.

Dorinis ugdymas:

( tikyba)

1

1

2

1

1

3

Lietuvių kalba ( gimtoji)

4+1*/

4+1*

4+1*/

4+1*

8+4*

5

5

17

1-oji užsienio kalba

( anglų)

3

3

6

3

3

9

2-oji užsienio kalba

( rusų )

0/2

2

4

2

2

6

Matematika

4+1*/

4+1*

4+1*/

4+1*

8+4*

4+1*

      5

17

Gamta ir žmogus

2

-

2

-

-

2

Biologija

-

2/1

2

1

1

3

Fizika

-

2/1

2

2

2

4

Chemija

-

0/2

2

2

2

4

Informacinės

technologijos

1

1

2

1

1

3

Istorija

2

2

4

2

2

6

Pilietiškumo pagrindai

-

-

-

1

1

1

Geografija

0/2

2

4

1

1

5

Ekonomika

-

-

-

1

1

1

Dailė

1

1

2

1

1

3

Muzika

1

1

2

1

1

3

Technologijos

2

1+1*

4

1

1

5

Kūno kultūra

3/2

2

5

2

2

7

Žmogaus sauga

1/0

1/0

2

-

 

2

Pamokos mokinio

Poreikiams tenkinti *

2*/2*

2*/3*

9*

1*

2*

11*

 

 

 

 

 

 

 

 

Pamokų skaičius

35

36

 

32

 

103

 

 

Žemalės pagrindinės mokyklos

tarybos 2015-08-31

posėdžio protokolas Nr.V5-5

 




















   
MAŽEIKIŲ R. ŽEMALĖS

PAGRINDINĖS MOKYKLOS

2014 – 2015 MOKSLO METŲ

IKIMOKYKLINIO, PPIEŠMOKYKLINIO,

PRADINIO IR

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMŲ

UGDYMO PLANAI

 

 

 

                                                                                                                                                                      PATVIRTINTA

                                                                                                                                                                                            Žemalės pagrindinės mokyklos

                                                                                       direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 29 d.

                                                                                                                                                                           įsakymu Nr.V1-30

                                                                                      

                                                              

 

  MAŽEIKIŲ R. ŽEMALĖS PAGRINDINĖS MOKYKLOS 2014–2015 MOKSLO METŲ IKIMOKYKLINIO, PRIEŠMOKYKLINIO, PRADINIO IR PAGRINDINIO  UGDYMO PROGRAMŲ  UGDYMO PLANAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Mažeikių r. Žemalės pagrindinės mokyklos pradinio ir pagrindinio ugdymo programų bendrieji ugdymo planai (toliau – Bendrieji ugdymo planai) reglamentuoja pagrindinio ugdymo programų mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių pritaikytų programų (toliau – Ugdymo programos) ir su šiomis programomis susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą. Vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais ir kitais teisės aktais sudaromi 2014–2015  mokslo metų mokyklos ugdymo planai.

 2. Bendrųjų ugdymo planų tikslai:

 2.1. nustatyti ugdymo programų vykdymo bendruosius reikalavimus;

 2.1.formuoti ugdymo turinį ir organizuoti procesą taip, kad kiekvienas besimokantysis pasiektų geresnių ugdymosi rezultatų ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų.

3. Bendrųjų ugdymo planų uždaviniai:

3.1.nustatyti  pamokų skaičių, skirtą pradinio ir pagrindinio ugdymo programoms įgyvendinti;

3.2.numatyti gaires ugdymo procesui įgyvendinti ir ugdymui pritaikyti pagal mokymosi poreikius;

4.  Ugdymo plane vartojamos sąvokos:

Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.

Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.

Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti.

Mokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.

Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.

Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus.

Kitos Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr.38-1804) ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

 

 

 

II. UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

 

I. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ

 

5. Ugdymo organizavimas:

5.1. 2014–2015 mokslo metai:

 

2014–2015 mokslo metai

           Klasės

 

       1-  5

6

7

8

9

 

10

 

 

 

 

Mokslo metų pradžia/Ugdymo proceso

pradžia

09-01

 

Trimestrų trukmė

 

                                       1-asis 09-01–11-28

                                       2-asis 12-01–02-27

                                      3-iasis 03-02–06-05 (6–10 klasėms) ir 05-29 (5 klasei)

 

 

 

Rudens atostogos

10-27–10-31

 

Žiemos (Kalėdų) atostogos

12-22–01-02

Žiemos atostogos

 

 

                                    02-17 – 02-18

 

Pavasario (Velykų) atostogos

 

03-30 – 04-03

 

Ugdymo proceso

pabaiga

05-29

06-05

 

 

Ugdymo proceso trukmė savaitėmis

32

35

 

 

Vasaros atostogos

06-01–08-31

06-08 – 08-31

 

 

 

                   

 

6. Ugdymo procesas įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą skirstomas trimestrais, įgyvendinant pradinio ugdymo programą skirstomas pusmečiais (mokyklos tarybos 2014-08-29 posėdžio protokolas Nr.V5- 3  , direktorės 2014-08-29 įsakymu Nr. V1-31).

I pusmetis  2014-09-01 -  2015-01- 25

II pusmetis  2015-01-26 -  2015-05-29

7. Mokykla dirba penkias dienas per savaitę.

8. 1-5 klasių mokiniams per mokslo metus skiriamos papildomos 10 mokymosi dienų atostogos (mokyklos tarybos 2014-08-29 posėdžio protokolas Nr.V5-3).

Numatytas toks atostogų laikas:

 

Atostogos prasideda

Atostogos baigiasi

2014-11-03

2015-02-17

2015-04-07

2014-11-04

2015-02-20

2015-04-10

 

9. -

10. Paskelbus ekstremalią situaciją,  keliančią  pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, mokyklos vadovas, suderinęs su Mokyklos taryba, priims sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo (mokyklos tarybos 2014-08-29 posėdžio protokolas Nr.V5-3).

11. Jei oro temperatūra – 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą neina 1- 5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – 6–10  klasių mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

 

II. MOKYKLOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS. MOKYKLOS UGDYMO PLANAS

 

12. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas atrenkant ir pritaikant ugdymo turinį pagal mokyklos tikslus, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius.

2014--2015 m.m. ugdymo tikslas ir uždaviniai:

Tkslas- ugdymo kokybės gerinimas siekiant aukštesnių pasiekimų.

Uždaviniai:

1. teikti kokybišką ugdymą pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio bei neformaliojo ugdymo programas;

2. skatinti mokinių mokymosi motyvaciją tobulinant  pamokos organizavimo metodikas;

3. siekti tėvų ir mokyklos bendruomenės efektyvesnio bendradarbiavimo ugdant mokinių socialinei integracijai būtinas kompetencijas.

 

13.Formuojant ugdymo turinį vadovaujamasi Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848) (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), Bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 (Žin., 2012, Nr. 76-3957), ir atsižvelgiant į mokyklai skirtas mokymo lėšas.

14. Formuojant mokyklos ugdymo turinį ir rengiant mokyklos ugdymo planą remiamasi švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese informacija, pasiekimų tyrimų, mokyklos veiklos įsivertinimo ir išorinio vertinimo duomenimis.

15. Mokyklos formuojamo ugdymo turinio dalį sudaro mokykloje ir už jos ribų vykdoma kultūrinė, meninė, pažintinė, kūrybinė (toliau – pažintinė ir kultūrinė veikla), sportinė, praktinė, socialinė, prevencinė veikla, siejama su mokyklos tikslais, mokinių mokymosi poreikiais. Šiai veiklai skiriama nuo 30 iki 60 pamokų (iki 10 mokymosi dienų). Ji organizuojama mokyklos  pasirinktu laiku ( mokytojų tarybos 2014-08-29 posėdžio protokolo Nr.V6-5).

Dešimt ugdymo proceso dienų per mokslo metus skiriama kultūrinei, meninei, pažintinei, sportinei ir kt. veiklai:

1-4 klasių:

 

Eil.

Nr.

Data

Renginio tema

Atsakingas

1.

Rugsėjis

Pažintinė išvyka

Pradinių klasių

mokytojos

2.

Spalis

Savivaldos diena- Mokytojo diena

Pradinių klasių

mokytojos

3.

Spalis

Rudenėlio šventė

Pradinių klasių

mokytojos

4.

Gruodis

Kalėdiniai renginiai

Pradinių klasių

mokytojos

5.

Vasaris

Raiškaus skaitymo konkursas

Pradinių klasių

mokytojos

6.

Kovas

Kaziuko mugė

Pradinių klasių

mokytojos

7.

Kovas

Žemės dienos renginiai

Pradinių klasdių

mokytojos

8.

Balandis

Saugiam eismui skirti renginiai

Pradinių klasių

mokytojos

9.

Gegužė

Koncertas Motinos dienai

Pradinių klasių

mokytojos

10.

Gegužė

Tarptautinė vaikų gynimo diena. Paskutinio skambučio šventė.

Pradinių klasių

mokytojos

 

5-10 klasėms iki dešimties ugdymo proceso dienų per mokslo metus skiriama kultūrinei, meninei, pažintinei, sportinei ir kt. veiklai:

1. Mokslo ir žinių diena.

2. Savivaldos diena mokykloje.

3. Pažintinė išvyka į Šaltojo karo muziejų Plateliuose.

4. Viktorina ,, Pažinkime gimtąjį kaimą“( D. Poškos 250-osioms gimimo m.)

5. Kalėdinė popietė.

6. Kaziuko mugė.

7. Gamtamokslinė viktorina, skirta Žemės dienos renginiams.

8. Motinos dienai skirtas koncertas.

9. Pažintinė išvyka po Aukštaitiją.

10. Sveikatinimo diena.

 

16. -

17. Mokykloje vykdomoms ugdymo programoms įgyvendinti rengiamas mokyklos ugdymo planas, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis. Mokyklos ugdymo plano rengimas grindžiamas demokratiškumo, subsidiarumo, prieinamumo, bendradarbiavimo principais, įtraukiant mokytojus, mokinius, tėvus (globėjus, rūpintojus). Į mokyklos ugdymo plano rengimą gali būti įtraukti ir vietos bendruomenės atstovai.

18. Mokyklos direktoriaus pavaduotoja oganizuoja mokyklos  ugdymo plano rengimą. Mokykloje susitariama dėl mokyklos ugdymo plano turinio, struktūros ir formos (direktoriaus 2014-05-30  įsakymas Nr.V1-18). Planas rengiamas vieneriems mokslo metams.  

19. -

20. Rengiant planą darbo grupė susitarė dėl:

20.1.  tikslų, nuostatų, principų;

20.2. mokykloje vykdomų ugdymo programų ir jų įgyvendinimo ypatumų;

20.3. dalykui skiriamų pamokų skaičiaus konkrečioje klasėje;

20.4. reikalavimų mokinio individualiam ugdymo planui sudaryti;

20.5. ugdymo turinio integravimo;

20.6. mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimo būdų ir laikotarpių;

20.7. -

20.8. -

20.9. švietimo pagalbos teikimo;

20.10. sprendimų, numatomų mokinių pasiekimams gerinti, konsultacijų mokymosi pagalbai teikti;

20.11. pagilinto dalykų mokymo, kryptingo meninio ugdymo, dvikalbio ugdymo ir kt.;

20.12. dalykų mokymo intensyvinimo;

20.13. mokinio pasirinkto dalyko, dalyko kurso ar dalyko modulio, mokėjimo lygio keitimo arba pasirinkto dalyko, dalyko kurso ar dalyko modulio atsisakymo ir naujo pasirinkimo;

20.14. socialinės veiklos organizavimo pagrindinio ugdymo programoje;

20.15. pažintinės ir kultūrinės veiklos organizavimo;

20.16. mokymosi sąlygų sudarymo mokiniams mokytis ne tik klasėje, bet ir įvairiose aplinkose; mokymo ir mokymosi išteklių panaudojimo;

20.17. neformaliojo švietimo veiklos organizavimo: pasiūlos, pasirinkimų ir organizavimo būdų;

20.18. ugdymo karjerai, sveikatos ugdymo organizavimo;

20.19. reikalavimų mokinių elgesiui;

20.20. pamokų, skiriamų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti;

20.21. bendradarbiavimo būdų su mokinių tėvais:  informacija tėvų susirinkimuose,

Individualūs susitikimai, tel. pokalbiai, raštiška informacija.

20.22. bendradarbiavimo su rajonoformaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigomis,

siekdama užtikrinti įgyvendinamų ugdymo programų tęstinumą;

20.23. kitų mokyklos ugdymo turinio įgyvendinimo nuostatų.

21. -

22. Atsiradus Bendruosiuose ugdymo planuose nenumatytiems atvejams, mokykla ugdymo proceso metu  koreguoja mokyklos ugdymo plano įgyvendinimą arba mokinio individualų ugdymo planą, priklausomai nuo mokymo lėšų, išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų bendrosioms programoms įgyvendinti.

23. Ugdymo procesas mokykloje organizuojamas pamokų forma. Pamokos trukmė – 45 min.  Mokykla  dalykų programose numatytiems pasiekimams  skiria minimalų pamokų skaičių. Pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymosi pasiekimams gerinti, gali būti skiriamos: ilgalaikėms ir trumpalaikėms konsultacijoms, skirtoms mokinių mokymosi pasiekimams gerinti, mokinio pasirinktiems dalykams, dalykų moduliams mokytis, ugdymui diferencijuoti ir kitai veiklai, kuri prisidėtų prie mokinių nuoseklaus kompetencijų ugdymo.

24. -

25. Mokykla bendradarbiauja su rajono formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigomis,  siekdama užtikrinti įgyvendinamų ugdymo programų tęstinumą, nuoseklumą, perimamumą ir didinti mokinių galimybes rinktis dalykus ar jų modulius ne tik savo, bet ir kitose mokyklose.

26. Ugdymo planą mokyklos vadovas tvirtina iki mokslo metų pradžios suderinęs su mokyklos taryba (direktoriaus 2014-08-29 įsakymu Nr.V1-30).

 

III. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

 

Mokinio individualaus ugdymo planas šiuo metu nėra sudaromas.

 

IV. MOKYMOSI APLINKOS KŪRIMAS

 

31. Mokyklos vadovas ir visa bendruomenė atsako už atviros, ramios, kūrybingos mokinių ir mokytojų mokymuisi palankios kultūros kūrimą ir palaikymą mokykloje.

32. Mokymosi aplinka – tai aplinka mokykloje, kurioje įgyvendinamas mokyklos ugdymo turinys. Mokymosi aplinka fiziškai, psichologiškai ir socialiai saugi ir sveika besimokančiajam.

32.1. Mokyklos mokymosi aplinka pritaikyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose iškeltiems tikslams siekti, sudaromos galimybes mokinių aktyviam ugdymui(si), mokymuisi individualiai ir įvairaus dydžio grupėmis, praktinei, teorinei veiklai. Mokytojams sudaromos galimybės dirbti inovatyviai, naudojant šiuolaikines mokymo technologijas: internetą, interaktyviąsias lentas, kompiuterius, biblioteką.

32.2 Mokyklos įgyjamos ir kuriamos mokymo ir mokymosi priemonės padeda mokiniams įgyti būtinų kompetencijų, gebėjimų, nuostatų ir pasiekti Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose numatytų pasiekimų.

32. 3-

33. Mokyklos vadovas bendradarbiauja su savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, savininko (dalyvių susirinkimo) atstovu (-ais) mokyklos mokymosi aplinkos turtinimo klausimais.

 

V. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

 

34. Ugdymo diferencijavimas skiriamas siekiant sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau mokytis.

35. Diferencijuotu ugdymu siekiama atsižvelgti į mokonių patirtį, motyvaciją, interesus, siekius, gebėjimus, pasdiekimų lygį, pritaikant mokiniui mokymosi uždavinius ir užduotis, ugdymo turinį, metodus, mokymo(si) priemones, tempą ir skiriamą laiką.

36. Diferencijavimas taikomas:

36.1. mokiniui individualiai;

36.2. panašių poreikių mokinių grupei klasės viduje:

36.2.1. pasiekimų skirtumams mažinti, gabumams plėtoti, skirtingoms mokymosi strategijoms įgyvendinti;

42.2.2. projektiniams, tiriamiesiems mokinių darbams darbo grupėse, kurias galima sudaryti iš mišrių arba panašių polinkių, interesų mokinių.

43. Mokinių perskirstymas  yra laikinas – tik tam tikro dalyko pamokoms arba tik tam tikroms užduotims atlikti, kad nedarytų žalos mokinio savivertei, tolesnio mokymosi galimybėms bei mokinių santykiams klasėje.

44. Mokykla analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų pasiekimų, ir priima sprendimus dėl tolesnio ugdymo diferencijavimo. Priimant sprendimus atsižvelgiama į mokinio mokymosi motyvaciją ir ugdymo turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus mokymosi tikslus.

 

VI. MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS

 

45. Mokinių pasiekimai mokykloje stebimi ir analizuojami. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuojami mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kartu tariamasi dėl mokymosi pagalbos suteikimo.

46.. Mokymosi pagalba suteikiama laiku ir atitinka mokinio mokymosi galias. Dalykų mokytojai atsakingi už mokymosi pagalbos organizavimą.

47. Mokymosi pagalba integruojama į mokymo ir mokymosi procesą. Mokymosi pagalbą mokiniui suteikia jį mokantis mokytojas, pritaikydamas tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas ir kt.

48.  Mokymosi pagalbai teikti rekomenduojama naudoti pamokas, skiriamas mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pasiekimams gerinti.

49. Mokymosi pagalbos teikimas rekomenduojamas pastebėjus, kad mokiniui nesiseka pasiekti bendrosiose programose numatytų konkretaus dalyko pasiekimų, po nepatenkinamo kontrolinio darbo įvertinimo, po ligos.

50. Mokyklos ugdymo plane numatoma mokymosi pagalbos teikimo ir įgyvendinimo būdai:  konsultacijos mokiniui .

 

VII. MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS

 

51. Mokyklos ugdyme nustatytas mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos bendradarbiavimo formos ir  galimybės kartu su mokytojais ir mokiniais  planuojant, įgyvendinant ugdymo procesą ir priimant sprendimus: šventės, susirinkimai.

52. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) nuolat informuojami apie mokykloje organizuojamą ugdymo procesą, mokymosi pasiekimus, mokymo(si) pagalbos teikimą.

53. Mokykla užtikrina abipusį ir savalaikį grįžtamosios informacijos apie mokinių mokymąsi perdavimą tarp mokyklos ir mokinių tėvų.

 

VIII. DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

 

54 Mokykloje  dalykų mokymo intensyvinimas netaikomas.

54.1. -

54.2. -

54.3. -

54.4.-

55. -

56. -

57. -

                     

 

 

IX. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

 

58. Moktojai susitaria tarpusavy, kokias temas galėtų integruoti, tarpdalykinis bendradarbiavimas pažymimas ilgalaikiuose planuose.

59. Integruojamų dalykų pamokų turinį dienyne įrašoma tų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose.

60. Mokykla analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas ugdymo turinio integravimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų rezultatų, ir priima sprendimus dėl tolesnio turinio integravimo tikslingumo.

61. Į mokyklos ugdymo turinį integruojama Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa,  Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa.

 

X. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

 

62. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi bendrosiomis programomis, Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150). Planuojant mokinių, pradedančių mokytis pagal Pagrindinio ugdymo programą, pažangos ir pasiekimų vertinimą atsižvelgiama į pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo apraše pateiktą informaciją. Mokyklos ugdymo plane ar jo prieduose aprašomas mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas.

63. Ugdymo procese vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą taikomas formuojamasis, diagnostinis, apibendrinamasis vertinimas.

64. Mokinių pasiekimų patikrinimas diagnostikos tikslais mokykloje vykdomas reguliariai, kaip to reikalauja dalyko mokymosi logika ir mokyklos susitarimai: mokiniai atlieka kontrolinius darbus ar kitas apibendrinamąsias užduotis, kurios rodo tam tikro laikotarpio pasiekimus, yra įvertinamos sutartine forma (pažymiais ar kaupiamaisiais balais ir kt.). Atliekant diagnostinį vertinimą atsižvelgiama į formuojamojo vertinimo metu surinktą informaciją. Diagnostinio vertinimo informaciją būtina panaudoti analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus.

65. Siekiant padėti kiekvienam mokiniui pagal išgales pasiekti aukštesnių ugdymo(si) rezultatų:

65.1. užtikrinama mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo būdų ir formų dermė (ypač mokytojams, dirbantiems toje pačioje klasėje), vertinimo metu sukauptos informacijos sklaida;

65.2. kartu su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) aptariama mokinių daroma pažanga, mokymosi pasiekimai ir numatomi būdai mokinio ugdymo(si) pasiekimams gerinti;

65.3. informuojami mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus per tėvų susirinkimus, pažymių knygelėse, žodžiu, telefonu;

66. Mokykla priima sprendimus dėl mokinių pažangos ir vertinimo būdų ( mokyklos tarybos 2013-08-30 posėdžio protokolas Nr.    ).

67. Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ugdymo programas, pažanga ir pasiekimai vertinami pagal bendrosiose programose aprašytus pasiekimus taikant 10 balų vertinimo sistemą ( mokytojų tarybos 2014-08-29 posėdžio protokolas Nr.    ).

68. Dalykų mokymosi pasiekimai trimestro pabaigoje įvertinami pažymiu ar įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos vadovo įsakymą, įrašas „neatestuota“, – jeigu mokinio pasiekimai nėra įvertinti.

69. -

70. -

 

 

XI. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

 

71. Mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui organizuoja veiklą, susijusią su mokinių mokymosi krūvio reguliavimu:

71.1. organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę;

71.2. organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi krūvio optimizavimo klausimus;

71.3. užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokinius būtina informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę. Nerekomenduojami kontroliniai darbai po atostogų ar šventinių dienų.

72. Mokiniams, kurie pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, t. y. penktų klasių mokiniams, rekomenduojama skirti minimalų privalomų pamokų skaičių. Didesnis už minimalų privalomų pamokų skaičius dalykams, pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams mokytis 5–8 ir 9–10 klasių mokiniams skiriamas suderinus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais).

73. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą, rekomenduojama, kad maksimalus pamokų skaičius per savaitę būtų ne didesnis nei 10 procentų nuo minimalaus mokiniui skiriamų pamokų skaičiaus, nurodyto Bendrųjų ugdymo planų 137 punkte. Rekomenduojama mokymosi pagalbai organizuoti skirti trumpalaikę ar ilgalaikę konsultaciją, atsižvelgiant į mokinių mokymosi galias. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) panaudojant elektroninį dienyną ar kitu būdu informuojami apie mokinio daromą pažangą jam suteikus mokymosi pagalbą. Trumpos konsultacijos neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį.

74. Mokiniai neatleidžiami nuo menų ( dailės, muzikos) ir kūno kultūros savaitinių pamokų lankymo, nes mokykla negali užtikrinti jų saugumą ir užimtumą.

74.1. -

74.2.-

75. -

76. -

77. Per dieną yra ne daugiau kaip 7 pamokos. Per savaitę – 35 pamokos.

 

XII. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

 

78. Atsižvelgiant į neformaliojo  švietimo ypatumus, veikla vykdoma:

78.1. aplinkose, padedančiose įgyvendinti neformaliojo  švietimo tikslus, t.y. Žemalės parke, Lėlaičių koplyčioje ir Lėlaičių dvaro sodyboje, Žemalės  bažnyčioje, Žemalės kaimo bibliotekoje;

78.2. neformaliojo  švietimo veiklai įgyvendinti skirtas valandas, atsižvelgus į veiklos pobūdį, periodiškumą, trukmę, valandos nustatomos mokslo metams kiekvienai ugdymo programai.

Šiais mokslo metais pasirinktos tokios programos (direktoriaus  2014-08-29 įsakymai Nr.V1-24 ir V1-25).

1-4 klasėse:

Eismo ABC

Raiškusis žodis

Augu sveikas

 

5-10 klasėse:

Jaunieji žurnalistai

Ateitininkai

Straksiukai

Ritmas

 Mokinių klubas

Vaivorykštė

Darbščios rankos

Sportas-sveikata

Lašeliai

 

79. Kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertinamas ateinančių mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikis, prireikus jis tikslinamas mokslo metų pradžioje ir atsižvelgusi į juos siūlomos neformaliojo švietimo programos.

80. Neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos atsižvelgus į bendruosius iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų programų kriterijus, tvirtinamus švietimo ir mokslo ministro.

81. Neformaliojo vaikų švietimo grupėje mokinių skaičius-5.  

 

XIII. -

 

 

XIV. -

 

 

                       XV. MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE

Šiuo metu mokykloje tokių mokinių nėra.

 

XVI. -

 

XVII. UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE

 

96. Planuodami 5-6 klasėse ugdymo turinio įgyvendinimą, numatėme, kad lietuvių kalbos 4, matematikos 4, anglų kalbos 3, istorijos 2, gamta ir žmogus 2, kūno kultūros 2, technologijų 2, dailės 1, muzikos 1, dorinio ugdymo ( tikybos) 1 pamokas jungtinėje klasėje organizuosime visiems klasės mokiniams vienu metu. Jungtinėse klasėse atskirai vedama po vieną lieuvių kalbos, matematikos ir 2 rusų kalbos pamokas 6 klasėje. Mokykla stebės ir analizuos jungtinėse klasėse mokinių daromą pažangą ir, nepasiteisinus numatytam pamokų organizavimui, jį motyvuotai keis (mokytojų tarybos 2014-08-29 posėdžio protokolas Nr.V6-5).

97. Įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą pirmajame koncentre 5–8 klasės gali būti jungiamos po dvi geriausiais būdais siekiant Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose numatytų pasiekimų.

98. Jungtinei 5-6 klasei skiriamos 33 pamokos, 6–7 klasių mokiniai, – 34 pamokos, 7–8 klasių mokiniai, – 36 pamokos. Jungiant kitaip: 5 ir 7 klasių mokinius skiriamos 34, 5 ir 8 klasių mokinius – 38, 6 ir 8 klasių mokinius – 38 pamokos. Kiekvienai jungtinei klasei skirtos po 4 neformaliojo ugdymo valandos, 9 kl.-3 , 10 kl.- 2 neformaliojo ugdymo valandos.

 

XVIII. LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

 

99. Laikinosios grupės dėl lėšų stygiaus nėra sudaromos.

100. Mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti klasė į grupes dalijama arba sudaromos laikinosios grupės dalykams mokyti:

100.1. doriniam ugdymui, jeigu tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę tikybą ir etiką;

100.2. užsienio kalboms (1-ajai ir 2-ajai), lietuvių kalbai (valstybinei) ir lietuvių kalbai (gimtajai) daugiakalbėje aplinkoje esančiose mokyklose, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras, jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys.

101. Klasė į grupes gali būti dalijama arba sudaromos laikinosios grupės:

101.1. informacinių technologijų ir technologijų dalykams mokyti klasėsnedalijamos į grupes.. Mokinių dalijimas į grupes priklauso nuo darbo vietų kabinetuose skaičiaus ir įrangos (Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 (Žin., 2011, Nr. 103-4858 (toliau – Higienos norma)));

101.2. mokymosi, švietimo pagalbai teikti, (pavyzdžiui, konsultacijoms ir pan.), dalykams mokyti, jeigu mokyklai pakanka mokymo lėšų, panaudojant mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir pasiekimams gerinti skirtas pamokas.

 

III. PAGRINDINIO IR PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

 

I. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

 

102. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi: Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Pagrindinio ugdymo programos aprašu, tvirtinamu švietimo ir mokslo ministro.

103. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą ir formuodama mokyklos ugdymo turinį, užtikrina Pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti minimalų skiriamų pamokų skaičių per savaitę, nustatytą Bendrųjų ugdymo planų 137 punkte, ir gali siūlyti mokiniams pasirinkti Pagilinto dalykų mokymo(si)  nesiūlo.

103.1. -

103.2. -

103.3. -

104. Nustatytas 2 savaičių  adaptacinis laikotarpis naujai atvykusiems mokiniams.  Per adaptacinį laikotarpį  mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami (mokytojų tarybos 2014-08-29 posėdžio protokolas Nr.V6-5).

105. Socialinė veikla pagrindinio ugdymo programoje yra privaloma. Ji integruojama į mokomuosius dalykus arba kultūrinę, meninę, pažintinę, sporto , praaktinę ir kt. veiklą.  Per mokslo metus socialinei veiklai kiekvienoje klasėje skiriama ne mažiau 5 pamokų ( valandų).

106. Mokykla, formuodama ir įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, gali:

106.1. didinti ar mažinti iki 10 procentų (perskirstyti) dalykui mokytis skiriamų pamokų skaičių. Perskirstyti dalykams skiriamas pamokas galima tarp keleto dalykų ar tarp visų;

106.2.-

106.3. įgyvendinti dalį ugdymo turinio per pažintinę ir kultūrinę veiklą;

106.4.-

106.5 -

106.6 -

107. -

108. -

109. -

 

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS BENDROSIOS NUOSTATOS

 

20. Ugdymo valandos trukmė I klasėje- 35 min., 2-4 klasėse- 45 min.

21.  Pradinio ugdymo programai skiriamų pamokų skaičius per savaitę:

 

Dalykai

1-2 kl.

3-4 kl.

Iš viso

Dorinis ugdymas ( tikyba)

1/1

1/1

4

Kalbos:

 

 

 

Lietuvių kalba ( gimtoji)

8/7

7/7

29

Užsienio kalba ( anglų)

0/2

2/2

6

Matematika

5/4

5/4

18

Pasaulio pažinimas

2/2

2/2

8

Dailė ir technologijos

2/2

2/2

8

Muzika

2/2

2/2

8

Kūno kultūra

2/3

3/3

11

Minimalus privalomų pamokų skaičius

22/23

24/23

92

Valandos, skiriamos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti

2 val.

2 val.

4 val.

Maksimalus pamokų skaičius

mokiniui

1 kl.- 22

2 kl.-23

3 kl.- 24

4 kl.- 23

94

Iš viso:

 

 

 

96

 

II. SPECIALIZUOTO UGDYMO KRYPTIES PROGRAMŲ (PAGRINDINIO UGDYMO KARTU SU DAILĖS, MENŲ, MUZIKOS, SPORTO UGDYMU PROGRAMŲ) ĮGYVENDINIMAS

 

Mokykla pagrindinio ugdymo kartu su daile, muzika ir sportiniu ugdymu nevykdo.

 

  

III. UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

 

120. Mokykla rūpinasi lietuvių kalbos ugdymu per visų dalykų pamokas:

120.1. priimti bendri kalbos ugdymo reikalavimai mokykloje: rašto darbus mokiniai įteikia rašytus ranka, informacinių technologijų pamokose naudojamasi lietuviška aplinka;

120.2. mokomosios užduoys panaudojamos kalbai ir mąstymui ugdyti, kreipiant mokinių dėmesį į kalbos nuoseklumą, logiškumą, planingumą;

120.3.  mokiniai skatinami savarankiškai, rišliai ir taisyklingai reikšti mintis žodžiu ir raštu per visų dalykų pamokas;

120.4. vertinant mokinio pasiekimus teikti grįžtamąją informaciją ir apie kalbos mokėjimą, nurodyti privalumus ir taisytinus bei tobulintinus dalykus;

120.5. ugdyti kalbinę atsakomybę, kalbinę raišką, suvokiant tai kaip vieną iš prisistatymo viešoje erdvėje įvaizdžio elementų ir sklandžios komunikacijos pagrindą.

121. Dorinis ugdymas. Tėvų ir mokinių pasirinkimu mokykloje mokoma katalikų tikybos.

122. Lietuvių kalba.

122.1. Mokiniams visose klasėse skiriamas numatytas Bendrosiose programose privalomų valandų skaičius mokytis lietuvių ( gimtosios) kalbos.

122.1.1.-

122.1.2. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaryti sąlygas išlyginti mokymosi spragas laikinojoje grupėje ;

122.1.3. integruoti lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų mokymą laisvės kovų istorijai skiriant ne mažiau kaip 18 pamokų.

122.2. -

122.2.1. skirti papildomų pamokų, konsultacijų, savarankiško mokymo galimybes;

122.2.2. -

122.3. -

122.3.-

122.3.2.-

123. Užsienio kalbos.

123.1. Ankstyvosios užsienio kalbos toliau mokomasi kaip pirmosios užsienio kalbos 5 klasėje.

123.2. Pirmosios užsienio kalbos bendroji programa 5–6 klasėse orientuota į A2, o 7–10 klasėse – į B1 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis.

123.3. Užsienio kalbą mokytojas vertina pagal   savarankiškai pasirinktus kalbų mokėjimo lygio nustatymo testus.

123.4. -

123.5. Antrosios užsienio kalbos ( rusų kalbos) mokoma  nuo 6 klasės.

123.6. Antrosios užsienio kalbos bendroji programa 5–6 klasėse orientuota į A1, o 7–10 klasėse – į A2 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis.

123.7. -

123.8. Mokiniams, atvykusiems iš kitos mokyklos, sudaromos sąlygos toliau mokytis pradėtą užsienio kalbą Bendrųjų ugdymo planų nustatyta tvarka.

123.8.1.-

123.8.2. -

123.9. -

123.9.1.-

123.9.2.-

123.9.3. -

124. Matematika. Organizuojant matematikos mokymąsi mokytojas remiasi:

124.1. nacionalinių ir tarptautinių 2011m.TIMSS (angl. Trends in International Mathematics and Science Study) mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais ir rekomendacijomis;

124.2. naudjai informacines komunikacines technologijas, skaitmenines mokomąsias priemones.

125. Informacinės technologijos.

125.1. 5-10 klasėse skiriama po vieną savaitinę pamoką.

125.2. -

125.3. 9–10 klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš pasirenkamų pradmenų  modulių:  tinklalapių kūrimo HTML programa. ( mokytojų tarybos 2014-08-29 posėdžio protokolas Nr.   ).

126. Socialiniai mokslai.

126.1. Mokymąsis per socialinių mokslų pamokas grį\ndžiamas tiriamojo pobūdžio metodais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant informacines komunikacines technologijas.

126.2. -

126.3. -

126.4. Laisvės kovų istorijai mokyti skiriamos 18 pamokų, integruojant temas į istorijos, lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų pamokas.

126.5. Mokyklos formuojamas socialinių mokslų ugdymo turinys turėtų suteiki galimybių:

126.5.1. -

126.5.2. pilietiškumo ugdymo pagrindų dalyko turinio integravimas į artimus pagal turinį dalykus;

126.5.3. istorijos kursas jungtinėje 5–6 klasėje pradedama dėstyti nuo skyriaus

 ,, Lietuva- Europos valstybė“ ( mokytojų tarybos 2014-08-29 posėdžio protokolas Nr.V6-5). 

126.5.4. pilietiškumo ugdymo pagrindų mokomasi 9 ir 10 klasėse.

127. Gamtos mokslai.

127.1. mokant remiamasi  nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų rezultatais bei rekomendacijomis;

127.2. mokymąsis per gamtos mokslų pamokas grindžiamas tiriamojo pobūdžio metodais, dialogais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant informacines komunikacines technologijas;

127.3. -

128. Menai.

128.1. Meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dailės, muzikos dalykai.

128.2. Menų dalykų kai kurios temos  integruojamos į neformalųjį švietimą (dailės, šokių, muzikos užsiėmimus).

128.3.

128.4.

129. Technologijos.

129.1. Mokiniai 5–8 klasėse mokomi proporcingai paskirstant laiką tarp: mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programų.

129.2. 9 klasės mokiniai pradeda mokytis privalomą 17 val. mitybos ir tekstilės programą.  

129.3. Baigę šią programą mokosi konstrukcinių medžiagų ir elektronikos kurso

(mokytojų tarybos 2014-08-29 posėdžio protokolas Nr.V6-5).

129.4. 10 klasės mokiniai renkasi 2 programas: pirmą pusmetį - mitybos ir gaminių dizaino ir technologijos programą, antrą pusmetį - konstrukcinių medžiagų programą (mokytojų tarybos 2014-08-29 posėdžio preotokolas Nr.V6-5).

129.5. -

129.6. -

129.7. -

130. Kūno kultūra.

130.1. Kūno kultūrai 1,  3, 4 ir 5 klasėse skiriama po 3 savaitines pamokas, 2, 6-10 kl. skiriamos 2 pamokos per savaitę,  sudaromos  sąlygos visiems mokiniams papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas per neformaliojo švietimo veiklą mokykloje. Mokykla tvarko mokinių, lankančių šias pratybas, apskaitą.

130.2. Kūno kultūrai mokyti nersudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės.

130.3. Organizuojant kūno kultūros pamokas patalpose turi būti atsižvelgiama į Higienos normos reikalavimus.

130.4. -

130.4.1. -

130.4.2. -

130.4.3. -

130.5. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą.

130.6. Mokykla mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūlo stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą bibliotekoje.

131. Žmogaus sauga. Žmogaus saugos ugdymas organizuojamas vadovaujantis Žmogaus saugos ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 (Žin., 2012, Nr. 89-4668).

Žmogaus saugai 5, 7 klasėse skiriama 1 savaitinė val., 9 kl.- 0,5 savaitinės valandos.

 

Pagrindinio ugdymo programai skirtas pamokų skaičius per dvejus metus (grupine mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu proceso organizavimo būdu):

  

 

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMA

Pamokų lentelė

 

Dalykai

5/6

 

7/8

Iš viso

5-8 kl.

9

10

Iš viso

9-10 kl.

Iš viso

5-10 kl.

Dorinis ugdymas:

( tikyba)

1/1

1/1

4

1

1

2

6

Lietuvių kalba ( gimtoji)

4+1*/

4+1*

4+1*/

4+1*

16+4*

4

5

9

25

1-oji užsienio kalba

( anglų)

3/3

3/3

12

3

3

6

18

2-oji užsienio kalba

( rusų )

0/2

2/2

6

2

2

4

10

Matematika

4+1*/

4+1*

4+1*/

4+1*

16+4*

3+1*

4+1*

7+2*

23+6*

Gamta ir žmogus

2/2

-

4

-

-

-

4

Biologija

-

2/1

3

2

2

3

6

Fizika

-

1/1+1

3

2

2

4

7

Chemija

-

0/2

2

2

2

4

6

Informacinės

technologijos

1

1

2

1

1

2

4

Istorija

2/2

2/2

8

2

2

4

12

Pilietiškumo pagrindai

-

-

-

1

1

2

2

Geografija

0/2

2/2

6

2

1

3

9

Ekonomika

-

-

-

-

1

1

1

Dailė

1/1

1/1

4

1

1

2

6

Muzika

1/1

1/1

4

1

1

2

6

Technologijos

1

1

2

0,75

0,5

1,25

3,25

Kūno kultūra

3/2

2/2

9

2

2

4

13

Žmogaus sauga

1/0

1/0

2

0,5

-

0,5

2,5

Pamokos mokinio

Poreikiams tenkinti *

2*/2*

2*/3*

9*

1*

1*

2*

11*

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pamokų skaičius

33

36

 

32

32

 

133

 

 

132. Sveikatos ugdymas. Mokykla, organizuodama sveikatos ugdymą, vadovaujasi Sveikatos ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 (Žin., 2012, Nr. 105-5347).            

133. Ugdymas karjerai. Mokykla, organizuodama ugdymą karjerai, vadovaujasi Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-1090/A1-314 (Žin., 2012, Nr. 82-4284).

134. Etninės kultūros ugdymas. Mokykla, organizuodama etninės kultūros ugdymą, vadovaujasi Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 (Žin., 2012, Nr. 46-2252).

135. Prevencinių programų įgyvendinimas. Mokykla priima sprendimą, kokias prevencines programas įgyvendins ir kokį jų įgyvendinimo būdą, numatytą prevencinėse programose ir Bendrųjų ugdymo planų 61 punkte, pasirinks.

136. -

137. -

 

138. -

139. -

 

IV. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMAS JAUNIMO MOKYKLOSE, VAIKŲ SOCIALIZACIJOS CENTRUOSE

--------------------------------------------

V. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ANTROSIOS DALIES ĮGYVENDINIMAS KARTU SU PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA

---------------------------------------

 

 

V. MOKINIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS LIGONINĖS IR SANATORIJOS MOKYKLOSE

 

 

VI. ASMENŲ, KURIEMS LAIKINAI ATIMTA AR APRIBOTA LAISVĖ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

 

VII. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

216. Mokykla sudaro sąlygas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, lavintis ir mokytis pagal gebėjimus, įveikti ugdymosi sunkumus, tenkinti mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius vadovaudamasi pagrindinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais.

217. Mokykla mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą organizuoja vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 (Žin., 2011, Nr. 122-5771), (mokyklos tarybos 2014-08-29 posėdžio protokolas Nr.V5-3) ir atsižvelgia į:

217.1. formaliojo švietimo programą;

217.2. mokymosi formą – ugdoma mokykloje integruotai;

217.3. į specialiojo ugdymo ir švietimo pagalbos poreikį (specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo išvadas, pedagoginių psichologinių tarnybų rekomendacijas);

217.4.  mokymo(si) aplinką;

218. Mokyklos ugdymo plano dalyje, skirtoje ugdyti mokinius, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių, turi būti:

218.1. nurodyta, kokias ugdymo programas, pritaikytas mokinių specialiesiems ugdymosi poreikiams, įgyvendina mokykla, kaip formuojamas ugdymo turinys ir įgyvendinamas ugdymas;

218.2. nustatytas mokiniui mokymo(si) valandų skaičius per savaitę, skirtas bendrojo ugdymo, bendrojo ugdymo pritaikytai, pagrindinio ugdymo individualizuotai ir socialinių įgūdžių ugdymo programai įgyvendinti (atsižvelgiant į mokymo formą ir mokymo proceso organizavimo būdą);

218.3. mokykloje teikiama švietimo pagalba, jos teikimo tvarka ir tvarkaraščiai;

218.4. kita konkreti informacija, rodanti specialiojo ugdymo ir švietimo pagalbos ugdymo procese reikmių tenkinimą (mokyklos pagalbą mokiniui ugdytis, mokytis pagal gebėjimus, švietimo pagalbos teikimą ir kitokią mokyklos veiklą siekiant užtikrinti švietimo prieinamumą Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais būdais).

219. mokinio individualiame ugdymo plane atsižvelgusi į mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymosi formą ir bendradarbiaudama su mokiniu ir (ar) jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbos specialistais:

219.1. išlaikomas mokiniui Bendruosiuose ugdymo planuose nurodytas minimalus pamokų skaičius ;

219.2.  vadovaujasi Bendruosiuose ugdymo planuose pagrindinio  ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi, nurodytu Bendrųjų ugdymo planų 113, 114,  punktuose;

219.3. -

219.4. –

 219.5. -

219.6. -

219.7. gali 1–2 pamokomis didinti bendrą maksimalų pamokų skaičių mokiniui ir neformaliojo švietimo pamokų skaičių;

219.8. gali trumpinti pamokų trukmę 5 minutėmis, o šį laiką skirti mokinio ugdomajai veiklai keisti, sveikatą tausojančioms pertraukoms organizuoti;

219.9. -

219.10. -

219.11. -

219.12. -

220. Individualus ugdymo planas rengiamas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, atsižvelgus į ugdymo programą, pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas, ugdymo formą ir mokymo organizavimo būdą, mokyklos galimybes:

220.1. pagal pagrindinio ugdymo pritaikytą  ugdymo  programą 9 klsės mokiniui:

220.1.1. turinčiam vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių ir besimokančiam bendrosios paskirties klasėje;

220.1.2. -

220.1.3. mokiniui pagal pedagoginės psichologinės tarnybos ir mokyklos Vaiko gerovės komisijos nutarimą skiriama spec. pedagogoir logopedo pagalba;

220.2. -

220.3. siekiant nustatyti mokinio specialaus ugdymo įgyvendinimo ir švietimo pagalbos teikimo tikslus, užduotis, turinį, būdus, priemones, planuojamus mokinio pasiekimus;

220.4. vieneriems mokslo metams pritaikytai ugdymo programai įgyvendinti ir švietimo pagalbai teikti;

220.5. sudaromas bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams), švietimo pagalbos specialistams ir kitoms institucijoms, kurias prireikus  kaip konsultantus kviečiasi mokykla.

221. Vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos siūlymu, tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimu mokinys, turintis vidutinių, didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių:

221.1. -

221.2. -

221.3. -

221.4. -

221.5. -

221.6. -

221.7. -

221.8. -

221.9. mokinys, atleistas nuo dalyko mokymosi pagal šį Bendrųjų ugdymo planų punktą, laikomas baigusiu pagrindinio ugdymo programą, jei kitų ugdymo plano dalykų įvertinimai yra patenkinami.

 

II. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,

PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

 

222. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 62–70 punktų nuostatomis.

223. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo dalykų pritaikytą programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus.

224. -

                                                       

III. SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS MOKINIAMS TEIKIMAS

 

225. Specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti ugdymo veiksmingumą.

226. Mokykla specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą mokiniui teikia, vadovaudamasi teisės aktais ir įgyvendindama pedagoginės psichologinės tarnybos ar mokyklos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas.

227. Specialiąją pedagoginę pagalbą mokykloje teikia lpgopedė, spec. pedagogė, socialinė pedagogė.

227.1. -

227.2. -

227.3. -

227.4. -

228. Specialioji pagalba:

228.1. pagalbą teikia mokytojo padėjėjas;

228.2. -

228.3. teikiama ugdymo proceso metu.

 

IV. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS NAMIE

 

Šiuo metu tokių mokinių neturime.

 

V. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ

IR BESIMOKANČIŲ PAGAL BENDROJO UGDYMO IR BENDROJO UGDYMO PRITAIKYTAS PROGRAMAS, UGDYMAS

 

232. Mokiniui, besimokančiam pagal bendrojo ugdymo ar bendrojo ugdymo pritaikytą programą ir turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų  137 punkto dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi.

 233. -

 233.1. -

 233.2. -

 233.3. -

233.4. -

233.5. -

234. -

234.1. -

234.2. -

234.3-

234.4. -

235. –

236. -

236.1. -

236.2. -

237. -

237.1. -

237.2. -

237.3 -

238. Bendrojo ugdymo dalykų programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir galias, specialiojo pedagogo ir kitų Vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas.

 

 

IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

 

 

  1. Priešmokyklinis ugdymas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu ,, Dėl priešmokyklinio ugdymo bendsrosios programos patvirtinimo” 2014 m. rugsėjo 2 d. Nr. V-779 , įstatymu Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853), Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746 ( Žin. 2004, Nr. 95-3510), Priešmokyklinio ugdymo koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 1374, Priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1478 ( Žin. , 2003, Nr. 111-4970), kitais teisės aktais.

  2.  Ikimokyklinio amžiaus vaikų grupei teikiami 3-5 metų  vaikai.

  3. Ikimokyklinio  amžiaus vaikų grupės ugdymo trukmė- vieneri metai, 160 mokslo dienų..

  4. Ugdymo procesą pedagogas diferencijuoja ir pritaiko skirtingo amžiaus vaikams. Dirbama apie 20 val. per savaitę.

   5. Ikimokyklinio amžiaus vaikų grupėje ugdomi  10 vaikų.

   6. Programos įgyvendinimo laikotarpiu vaikų atostogas organizuoti pagal mokyklos nustatytą mokinių atostogų laiką.

    7. Tėvams (globėjams) pasirašius mokymo sutartį, vaikui grupės lankymas yra privalomas.

    8. Vaikas, kuris priešmokyklinio ugdymo grupės nelankė daugiau kaip du trečdalius mokslo metų laiko, yra laikomas nedalyvavusiu priešmokyklinio ugdymo programoje.

    9. Programą įgyvendina priešmokyklinio ugdymo pedagogas. Dirbama pagal 20 val. Per savaitę trukmės priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelį.

   10. Priešmokyklinio ugdymo grupėje ugdomas 1 vaikas

   11. Priešmokyklinio ugdymo grupės su pradinėmis klasėmis nejungiama.

   12. Mokykla:

   12.1. priima ir registruoja tėvų ( globėjų) prašymus iki einamųjų metų rugpjūčio 31 d.

   12.2. informuoja tėvus apie priešmokyklinio ugdymo modelį mokykloje;

   12.3. mokyklos vadovas parengia ir tvirtina priešmokyklinio ugdymo pedagogo pareigybės aprašą;

   12.4. pasirašo mokymo sutartį su tėvais (globėjais), kurioje įteisinami abiejų šal;ių susitarimai dėl priešmokyklinio ugdymo programos įgyvendinimo sąlygų ir/ar švietimo pagalbos, Mokyklos ir tėvų (globėjų) teisių ir pareigų.

  13. Sutartis registruojama Mokymo sutarčių registracijos knygoje.

  14. Sudarius sutartį vaikas įrašomas į mokyklos duomenų bazę, formuojama asmens byla.

  15. Priešmokyklinio ugdymo proceso organizavimas grupėje:

  15.1. ugdomoji veikla grupėje pradedama 8 val. ryto;

  15.2. grupės vaikų ugdomoji veikla yra vientisas procesas. Jis neskaidomas į atskiras sritis ir vyksta integruotai. Pagrindinės veiklos kryptys: komunikavimo kompetencija, meninė kompetencija, pažinimo kompetencija, sveikatos saugojimo ir socialinė kompetencija.

  15.3. priešmokyklinio ugdymo pedagogas planuodamas grupės ugdomąją veiklą, individualizuoja ugdymo tikslus ir turinį atsižvelgdamas į bendrą grupės specifiką ir individualius vaikų poreikius, mokyklos ir regiono ypatumus:

    15.3.1. per 3 savaites nuo programos įgyvendinimo pradžios parengia grupės ugdomosios veiklos planą pagal patvirtintą priešmokyklinio ugdymo modelį. Planą tvirtina mokyklos vadovas (direktoriaus 2014-08-29 Nr.V1-33);

   15.3.2. planuoja savaitės veiklą.

   16. Vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimas:

   16.1. vaikų pažanga ir pasiekimai vertinami vadovaujantis Priešmokyklinio ugdymo standartu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. ĮSAK-1015 (Žin., 2003, Nr. 77-3525);

   16.2. vaikų pažangą ir pasiekimus vertina priešmokyklinio ugdymo pedagogas;

   16.3. vaikų pažanga programos įgyvendinimo laikotarpiu yra vertinama nuolat, laisvai pasirenkant vertinimo būdus ir metodus;

   16.4. pasiekimai fiksuojami tam skirtame Vaiko pasiekimų apraše;

   16.5. vaikų pasiekimų įvertinimas turi būti atliekamas ugdomųjų metų pradžioje ie pabaigoje:

   16.5.1. priešmokyklinio ugdymo pedagogas per 4 savaites nuo ugdymo programos įgyvendinimo pradžios atlieka grupės vaikų pirminį pasiekimų įvertinimą;

   16.5.2. įgyvendinus programą, priešmokyklinio ugdymo pedagogas atlieka galutinį vaikų pasiekimų įvertinimą ir parengia laisvos formos išvadą- rekomendacijas pradinių klasių mokytojui.

 

  

 

   

______________________________

 

 

PRITARTA

Žemalės pagrindinės mokyklos

tarybos 2014-08-29

posėdžio protokolas Nr. V5-3



NaujienosStruktūra ir kontaktaiVeiklaTeisinė informacijaTeisės aktaiPlanavimo dokumentaiViešieji pirkimaiFinansinės ataskaitosTėvams 2% Parama Laisvos darbo vietos