NaujienosStruktūra ir kontaktaiVeiklaTeisinė informacijaTeisės aktaiPlanavimo dokumentaiViešieji pirkimaiFinansinės ataskaitosTėvams 2% Parama Laisvos darbo vietos
Žemalės pradinė
Ugdymo planaiVeiklos planasPradinio ugdymo planaiPriešmokyklinio ugdymo planaiIkimokyklinio ugdymo programaBibliotekos veiklos planaiVaiko gerovės komisijos veiklos planasMokyklos tarybos planasUgdymo proceso priežiūraStrateginis planas
Ikimokyklinio ugdymo programa

 ŽEMALĖS PAGRINDINĖ MOKYKLA

IKIMOKYKLINIO UGDYMO(SI) PROGRAMA

2015 m.

TURINYS

Įvadas.....................................................................................................................................3 

BENDROSIOS NUOSTATOS ..............................................................................4

Informacija apie švietimo teikėją ........ ..................................................................4

    1.2. Filosofinis, psichologinis bei pedagoginis ugdymo(si) programos pagrindas........................5

    1.3. Ikimokyklinio ugdymo(si) programos ir vaikų poreikių sąsajos...................................6

    1.4. Ikimokyklinio ugdymo(si) programos ir tėvų bei vietos bendruomenės sąsajos..............7

    1.5. Regiono bendruomenės socialiniai ir kultūriniai ypatumai............................................8

    1.6. Įstaigos savitumas...................................................................................................................8

    17. Ikimokyklinio ugdymo(si) programos ir įstaigoje teikiamų paslaugų sąsajos..................9

    2. IKIMOKYKLINIO UGDYMO(SI) PROGRAMOS NUOSTATAI..........................10

    3. IKIMOKYKL) TURINYS, METODAI IR PRIEMONĖS............................................12

    4.1. Ugdymo(si) metodai ir priemonės..............................................................................12

    4.2. Ugdymo turinio išdėstymas pagal projektus...............................................................13

    5. UGDYMO(SI)  PASIEKIMAI IR JŲ  VERTINIMAS.....................................................35

    Naudota literatūra ir šaltiniai................................................................................................37

ĮVADAS

Žemalės pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo(si) programa (toliau Programa) parengta vadovaujantis Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašu (2011), Metodinėmis rekomendacijomis ikimokyklinio ugdymo programai rengti (2006), Vaikų darželių programa ,,Vėrinėlis‘‘ (1993), ,,Ankstyvojo ugdymo vadovu‘‘ (2001). Programoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) vartojamas sąvokas bei strateginių švietimo dokumentų ir kitų ikimokyklinį ugdymą reglamentuojančių teisės aktų siekius, prioritetus, kokybės kriterijus. 

Ikimokyklinio ugdymo(si) programos paskirtis -  siekti kokybiško Žemalės pagrindinės mokyklos ikimokyklinę grupę lankančių vaikų ugdymo(si) bei apibrėžti tikslingą ir veiksmingą ugdymo(si) proceso organizavimą ir ugdymo(si) turinio įgyvendinimą. Programa grindžiama integruoto, visuminio ugdymo(si) idėjomis ir apima visas ugdymo(si) sritis. Ikimokyklinio ugdymo programa skirta vaikų nuo 2 iki 5 metų ugdytojams: pedagogams, tėvams (globėjams/rūpintojams), visai įstaigos bendruomenei. 

Programą sudaro šios struktūrinės dalys: bendrosios nuostatos, ugdymo principai, tikslai ir uždaviniai, ugdymo turinys, būdai, metodai, priemonės, ugdymo pasiekimai ir jų vertinimas, naudoti šaltiniai ir literatūra. 

BENDROSIOS NUOSTATOS


 Informacija apie švietimo teikėją


Švietimo teikėjo pavadinimas: Mažeikių rajono­­ Žemalės pagrindinė mokykla.

Trumpasis pavadinimas: Žemalės pagrindinė mokykla

Teisinė forma: Mažeikių rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga.

Grupė: neformaliojo švietimo.

Veiklos pradžia: 2015-09-01 

Teikiamos paslaugos: ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis ugdymas.

Ugdymo(si) kalba:  lietuvių.

Ugdymo(si) forma: dieninė 

Įstaigos kodas: 191815211


Adresas: D. Poškos g. 52, Žemalės k., Mažeikių r. LT-89416


El. paštas: zemalesmokykla@gmail.com

 Filosofinis, psichologinis bei pedagoginis ugdymo(si) programos pagrindas

         Siekiant užtikrinti programos kokybę bei sudaryti sąlygas visuminiam ir šiuolaikiškam vaiko ugdymui(si), programa parengta vadovaujantis humanistine filosofine kryptimi, kuri kūrybiškai siejama su šiuolaikinės psichologijos mokslo pasiekimais bei šiuolaikinėmis ugdymo teorijomis.

Pagrindą ikimokyklinio ugdymo(si) programos turiniui rengti sudaro humanistinė filosofija. Ji atkreipia dėmesį į vaiko asmenybės ugdymą, bendravimą, sveikatos puoselėjimą, aplinkos grožio pažinimą. Čia ypač pabrėžiama vaiko saviraiškos galimybių svarba ugdymo procese. Humanistinė filosofija ir vertybinės nuostatos integruojamos į visą ugdymo(si) turinį. Jos pagrindas ,,kiekviename vaike matyti augantį žmogų už kurio tapsmą esame atsakingi" (Sokratas).

        Šiame filosofinių idėjų kontekste programoje eklektiškai derinami įvairūs šiuolaikiniai psichologiniai požiūriai bei metodai: psichosocialinė vaiko raidos teorija(Z.Froidas, E.Eriksonas, A.Adleris ir kt.), kognityvine vaiko raidos teorija (Ž.Piažė, Kolbergas, Dž.Bruneris) beiekologine raidos teorija (U.Bronfenberneris, R.R.Sears ir kt.). Vadovaujantis psichosocialinės vaiko raidos teorijos požiūriu programoje didelis dėmesys skiriamas vaiko emocinei, socialinei raidai bei saugumo, intymumo, meilės ir ryšių poreikių tenkinimui. Kognityvinės vaiko raidos teorijos principai ugdymo procese verčia akcentuoti vaiko pažinimo, intelektinius ir individualų pasaulio pažinimo poreikį. Ekologinė raidos teorija neleidžia atsieti vaiko raidos nuo plačios socialinės kultūrinės aplinkos veiksnių, bei akcentuoja sąveiką diadose vaikas ir vaikas, vaikas ir suaugusysis, taip pat priklausymo grupei svarbą.

        Visos šios psichologinių teorijų idėjos bei humanistinės filosofijos pagrindas glaudžiai persipina socialinės pedagogikos teorijoje. Šios krypties pedagogai Lietuvoje (S. Šalkauskis, J. Vabalas-Gudaitis, L. Jovaiša,. S. Kregždė ir kt.), kaip ir visame pasaulyje, pabrėžė visuomeninį žmogaus prigimties ir raidos pobūdį. Visuomeninis, socialinis auklėjimas gali formuoti humaniškas nuotaika. Todėl svarbu kurti visuomeninę, socialinę pedagogiką, kuri padėtų ugdyti, perauklėti žmones. Tačiau, kad žmogus galėtų kilti iki aukščiausios pakopos, jis turi įaugti į visuomenę, ja remtis ir, tik padedamas visuomenės, jis gali išskleisti savo intelektualines ir dvasines jėgas. Socialinio auklėjimo esmę sudaro dorovinis vaikų auklėjimas, susiklausymo ir solidarumo jausmo, kurio vien ekonominėmis, politinėmis priemonėmis išugdyti negalima, skiepijimas. Socialinės pedagogikos teorija pabrėžia žmonių sąveikos prasmę ir reikšmę šeimoje, mokykloje, visuomenėje, gamtoje ir akcentuoja jos svarbą ugdymui.

         Programos pagrindu pasirinktų filosofinės, psichologinės bei pedagoginės teorijų dermė į vaiką skatina žiūrėti ne tik taip į individą, biologinę būtybę, bet ir kaip į dinamišką sistemą, determinuotą pedagogiškai ir socialiai, santykiaujančią su aplinka, kuri nuolat veikia žmogų, daro jam didžiulę įtaką.

Programoje ugdymas suprantamas kaip kompleksinė socialinė, pedagoginė sistema, kur vaiko individualūs poreikiai ir socialinė aplinka turi įtakos ne vien vaikų išsimokslinimui bei mokslumui, bet ir vertybinių nuostatų formavimui(si). Ugdomojo proceso organizavimas grindžiama šiomis vertybinėmis nuostatomis:

visapusiško sveikatos puoselėjimo ir saugojimo;

pasitikėjimo savimi bei kitais;

pagarbaus požiūrio į aplinkinius žmones ir supančią aplinką;

gebėjimo pozityviai išreikšti savo jausmus, emocijas bei poreikius;

džiaugsmo atrasti santykį su gamta.


Ikimokyklinio ugdymo(si) programos ir vaikų poreikių sąsajos

       Šia programa siekiama apjungti svarbiausius ikimokyklinio amžiaus vaiko poreikius. Vertinant vaiko poreikius, laikomasi šių principų:

Vaiko gerovės - užtikrinama organizuota įvairių rajone veikiančių socialinių paslaugų ir institucijų sistema, kuri padeda užtikrinti vaiko fizinę ir psichinę sveikatą. Žemalės pagrindinė mokykla  palaiko ryšius su Tirkšlių „Sveikatos namai“ Žemalės medicinos punktu, socialinės paramos skyriumi, Pedagogine psichologine tarnyba, Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Vaiko interesų prioritetiškumo – pradedant įgyvendinti programos turinį, pirmiausia yra paisoma vaiko interesų ir atsižvelgiama į jų poveikį vaiko gerovei: įvertinami turimi vaiko gebėjimai ir įgūdžiai, įgyta socialinė patirtis šeimoje ar kitose ugdymo institucijose. Didelis dėmesys kreipiamas ypatingiems, išskirtiniems, specialiųjų poreikių vaikų poreikiams. Esant būtinybei kreipiamasi pagalbos į reikiamus specialistus ar tarnybas.

Nediskriminavimo – visiems vaikams garantuojamos lygios galimybės dalyvauti įgyvendinant ugdymo(si) turinį nepriklausomai nuo vaiko, jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą rasės, lyties, kalbos, tautybės, socialinės padėties, sveikatos ar kokių nors kitokių aplinkybių.

Saugumo – programos įgyvendinimo turinys parengtas taip, kad būtų užtikrintas vaiko fizinis ir psichologinis saugumas.

Rengiant Žemalės pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo(si) programą buvo orientuojamasi į A. Maslow poreikių piramidę, kuomet yra išskiriami 6 svarbiausi poreikių lygmenys:

Fiziologiniai poreikiai – programos įgyvendinimas vyksta saugioje ir estetiškos darželio aplinkoje, atitinkamai pritaikytose erdvėse.

Saugumo poreikiai - kuriant programą buvo paisoma vaiko amžiaus tarpsnių galimybių ir konkrečiam amžiui būdingų veiksnių. Ypatingas dėmesys skiriamas vaiko fizinės sveikatos ugdymui ir emociniam saugumui. Taikomi ugdymo turinio įgyvendinimo metodai naudojami atitinkamai vaiko amžiui ir kompetencijoms, o įrenginiai ir priemonės – modernūs, estetiški ir saugūs. Vienu iš emocinių saugumo garantų laikomos aiškios ribos ir taisyklės, kurių dėka vaikas orientuojasi santykyje su kitais žmonėmis bei supančia aplinka.

Socialiniai poreikiai – programoje orientuojamasi į pozityvaus vaiko santykio su suaugusiuoju

formavimą - kuriama erdvė, kurioje vaikas nebijotų būti savimi ir klysti (klaidos traktuojamos kaip galimybė mokytis). Pedagogo pavyzdžiu rodoma vaikui, koks turi būti žmogus ir jo santykis su savimi bei kitais žmonėmis. Programos turinys įgyvendinamas mišraus amžiaus tarpsnio vaikų grupėse, kas leidžia patenkinti bendravimo su bendraamžiais poreikį. Vaikai turi galimybę adekvačiai vertinti savo gebėjimus, susirasti savo amžiaus draugų. 

Poreikis būti gerbiamam ir pripažintam - ypatingas dėmesys skiriamas pagarbos jausmo kitam žmogui, aplinkai, gamtai, ugdymui savyje. Laikomasi nuostatos, jog pozityviai suvokdamas aplinką vaikas ugdysis aukštą savivertę, formuos atitinkamą reputaciją. 

Saviraiškos ir savirealizacijos užtikrinimo - leidžiama vaikui būti orientuotam į procesą. Kūryba priimama kaip jo saviraiškos, o ne iš anksto numatyto meninio rezultato formą. Vaikas į veiklą įtraukiamas ne manipuliuojant (teigiamu ar neigiamu vertinimu), bet kuriant erdvę, natūraliai žadinančią jo susidomėjimą, norą kurti ir dalyvauti. Leidžiama kurti ir fantazuoti be suaugusiųjų pasaulio klišių (saulė nebūtinai turi būti geltona, o pieva – žalia). Žaidimas laikomas ypatinga vaiko veikla, per kurią vaikas išgyvena saviraišką ir savirealizaciją. Vaikui leidžiama turėti savo požiūrį į matomą ir nematomą pasaulį, tikėti stebuklais ir pasakomis, savo požiūrį reikšti meniniuose darbuose, pasakojimuose, pokalbiuose.

          Nors programa parengta bendram vaikų ugdymui, tačiau į vaiką žiūrima kaip į vientisą unikalią asmenybę. Todėl, įgyvendinant programą, sudaroma erdvė vaikui skleistis visapusiškai, atsižvelgiant į jo individualius poreikius.

Ikimokyklinio ugdymo(si) programos ir tėvų bei vietos bendruomenės sąsajos

          Žemalės pagrindinės mokyklos ikimokyklinės grupės paskirtis – padėti šeimai ugdyti vaiką naudojant pozityvius ugdymo būdus. Todėl programa paremta tėvų nuostatomis, lūkesčiais ir poreikiais, kurie išsiaiškinami anketinių apklausų, individualių pokalbių, susirinkimų metu. Tėvai yra aktyvūs vaiko ugdomojo proceso dalyviai, todėl jiems organizuojami individualūs pokalbiai, susirinkimai, bendri renginiai, ekskursijos, išvykos. Bendros išvykos teikia ne tik pažinimo džiaugsmą, bet suteikia galimybę pažinti vieniems kitus, būti draugiškiems ir geranoriškiems. 

             Pedagogai, siekdami pažinti įstaigą lankančių vaikų šeimas, jų kultūrinę aplinką, vertybes, kalbasi su tėvais individualiai, analizuoja „Vaiko anketą“, kurią užpildo tėvai mokslo metų pradžioje. Gautos žinios apie vaikus ir vaikų grupę apibendrinamos ir panaudojamos įgyvendinant programos turinį: parenkant temas, kaupiant ugdymo priemones, taikant ugdymo metodus. 

             Ugdymo programos įgyvendinime aktyviai dalyvauja ir kiti vietos bendruomenės nariai: auklėtojos padėjėja, aptarnaujantis personalas. Auklėtojos padėjėja įsijungia į masinių renginių įgyvendinimą: vaidina įvairius personažus, kartus su vaikais dalyvauja varžytuvėse, parodose ir kt. Virtuvės darbuotoja svarbų vaidmenį suvaidina Užgavėnių, Kalėdinių, išleistuvių ir kitų renginių metu – ji gamina tradicinius švenčių patiekalus, ruošia vaikams šventinius pietus.

 Regiono bendruomenės socialiniai ir kultūriniai ypatumai

               Žemalės pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo(si) programa kurta atsižvelgiant į: 

artimiausią geografinę aplinką: Žemalės parką, Vaidoto upelį, Žemalupį;

 lankytinas istorines ir kultūrines vietas: Žemalės bažnyčią, Lėlaičių koplyčią, D. Poškos gimimo vieta;

 socialinius Žemalės vietovės objektus: Žemalės kaimo biblioteką, kultūros centrą;

             Vaikams sudaroma galimybė ugdytis natūralios gamtos aplinkoje, kur būna organizuojamos sportinės varžybos, meninės raiškos užsiėmimai, gamtos stebėjimo pažintinės veiklos. Lankydami istorines ir kultūrines vietas vaikai susipažįsta su Žemalės apylinkių istorija, kultūriniu paveldu. Apsilankymas mokyklos, kultūros centro, bažnyčios organizuojamuose renginiuose plečia vaikų socialinę patirtį, etninę kultūrą. Darželio ugdytiniai kviečiami į mokykloje organizuojamus spektaklius, koncertus, Kaziuko mugę. Kartu su kultūros centro darbuotojais ir vaikais darželio ugdytiniai dalyvauja tradicinėse kaimo šventėse, Kalėdiniuose renginiuose, Velykų šventėje. Socialinę patirtį vaikai plečia bendraudami su bibliotekos, seniūnijos, kultūros darbuotojais.

 Įstaigos savitumas


Įstaigoje veikia   mišraus amžiaus ikimokyklinio ugdymo grupė. Grupė formuojama nuo 2 metų iki 5 metų amžiaus. Grupėje dirba auklėtoja ir auklėtojos padėjėja, kuri atsakinga už švarą patalpose ir maisto dalijimą.

Darželis  dalyvauja Mažeikių raj. savivaldybės aplinkos apsaugos, asmens ir visuomenės sveikatos skyriaus remiamose programose, VŠĮ ,,Darom” organizuojamoje kasmetinėje aplinkos tvarkymo akcijoje, socialiniuose projektuose ir kt. Aktyviai įstaigos auklėtiniai įsijungia į  kaimo organizuojamas talkas, skirtas Žemės dienai, dalyvauja įvairiuose rajono rengiamuose konkursuose, parodose, pleneruose, akcijose.

Ikimokyklinio ugdymo(si) grupės veikla yra vientisas procesas, kuris organizuojamas pagal projekto metodą. Užsiėmimų pobūdį (žaidimus, veiklą grupėje, išvykas ir kt.) bei trukmę, atsižvelgiant į ikimokyklinio ugdymo(si) programos turinį, lemia individualūs ugdymo(si) tikslai, grupės vaikų poreikiai, savaitės tema, tradicinės ir kalendorinės šventės,  vaikų idėjos.

          Muzikos valandėles organizuoja meninio ugdymo  pedagogė. Dirba ir logopedė.


Ikimokyklinio ugdymo(si) programos ir įstaigoje teikiamų paslaugų sąsajos


   Įstaigoje dirba kvalifikuoti pedagogai, kurie daug dėmesio skiriantys savišvietai, savianalizei, profesiniam bendravimui bei nuolatiniam tobulėjimui. Pagrindinė darželio pozicija - ugdomasis procesas.

          Atsižvelgiant į įstaigos misiją ir keliamus ugdymo(si) tikslus, darželyje kvalifikuoti specialistai teikia papildomas paslaugas, kurios laiduoja fizinį ir psichinį vaikų saugumą: 

Kalbos korekcijos valandėles organizuoja logopedė, kuri dirba su vaikais individualiai arba 

mažomis grupelėmis.

Žemalės pagrindinės mokyklos virėja prižiūri vaikų maitinimą įstaigoje. Valgiaraštis vaikams rengiamas vadovaujantis LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 75:2010 ,,Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai” (Žin., 2010,Nr. 50-2454)

Įstaigos darbo laiko trukmė -10,5 val.( nuo 7.30 iki 18.00 val.). 

IKIMOKYKLINIO UGDYMO(SI) PROGRAMOS PRINCIPAI

           Ugdymo principais siekiama apibrėžti pagrindines Žemalės pagrindinės mokyklos ikimokyklinės grupės idėjas, įstaigos kryptingumą, esminius reikalavimus, padedančius įgyvendinti ugdymo procesą. Programoje suformuluotais principais vadovaujamasi iškeliant uždavinius, parenkant ugdymo turinį, metodus, priemones, kuriant aplinką ir organizuojant ugdymo procesą.

Demokratiškumo principas – pagrindas bet kokiai Žemalės pagrindinės mokyklos vykdomai veiklai. Vadovaujantis šiuo principu vaikas gerbiamas ir pripažįstamas, nepaisant tikėjimo, socialinės padėties, lyties, tėvų išsimokslinimo ar turtinės jų padėties.

Socialinio ir emocinio kryptingumo principas laiduoja, kad vaikas įstaigoje būtų gerbiamas kaip asmenybė, pripažįstama vaiko teisė gyventi ir elgtis pagal jo prigimtį, kultūrinę patirtį. Šio principo įgyvendinimui palankias sąlygas sudaro humanistinė filosofija, kuria vadovaujantis įstaiga organizuoja savo veiklą. Organizuojant ugdomąjį procesą daug dėmesio skiriama vaiko spontaniškai saviraiškai, socialinei patirčiai ir įgūdžiams, įgytiems šeimoje, gimtinėje, bendruomenėje, darželio grupėje. Akcentuojama gamtos įtaką žmogaus emocijoms ir dvasinei pusiausvyrai. Organizuojant ugdymo procesą, sudaromos sąlygos vaikui puoselėti savo krašto kultūros, Žemalės kaimo  ir  Žemalės mokyklos tradicijas, būti savo tautos kultūros saugotoju, išlaikyti lietuviams būdingą dvasinį ryšį su gamta ir jos laiko ritmais. Ugdymo organizavimas laikantis socialinio ir emocinio kryptingumo principu glaudžiai siejasi su darželyje taikoma psichosocialinės vaiko raidos teorija, kurioje emocinės ir socialinės raidos bei saugumo ir meilės poreikių tenkinimas veikiant šeimoje, mokykloje, visuomenėje, gamtoje siejamas su sėkmingu vaiko ugdymu.

Sveikatingumo ir gamtosaugos principu sudaromos galimybės vaikui pažinti gamtą, suvokti būtinybę gyventi švarioje ir saugioje aplinkoje, atrasti sveikatai naudingas laisvalaikio leidimo formas, susipažinti su sveikos mitybos taisyklėmis. Formuojama vaiko nuostata, kad švari gamta ir sveikas žmogus tarpusavyje tampriai susiję. Ugdomajame procese atkreipiamas dėmesys į psichologinį (psichinės sveikatos) vaikų saugumą, kurį lemia vaiko gyvenimas šeimoje, darželyje, grupėje. Šis principas remiasi įstaigos pripažįstama ekologine raidos teorija, kuri tarpusavyje glaudžiai sieja vaiko raidą su plačios socialinės kultūrinės aplinkos veiksniais, bei akcentuoja sąveiką su bendraamžiais ir suaugusiais. Vadovaujantis šiuo principu ir įstaigoje pripažįstama psichosocialinė vaiko raidos teorija. Stengiamasi sukurti grupėje psichologiškai palankų mikroklimatą, siekiama įtraukti tėvus į pozityvaus vaikų auklėjimo procesą.

Į vaiką orientuoto integralumo ir lankstumo principas – laikantis vaiko poreikių, dvasinio, fizinio ir socialinio ugdymo darnos siekiama lanksčios skirtingų kompetencijų integracijos į įvairias ugdymo sritis. Individualūs vaiko poreikiai lanksčiai integruojami į visos vaikų grupės veiklą. Šis principas išplaukia iš darželyje taikomos kognityvinės vaiko raidos teorijos, kuri ugdymo procese akcentuoja vaiko intelektines galias ir individualų pasaulio pažinimą. Lankstus orientavimasis į vaiką verčia atkreipti dėmesį į ikimokykliniam amžiui būdingą veiklą – žaidimą, todėl ieškoma būdų, kaip skatinti ir plėtoti vaiko gebėjimus per žaidimą; žadinti vaizduotę, išjudinti visus pojūčius, panaudojant žaismingas priemones, žaidybines situacijas; atsižvelgiant į skirtingą socialinę ir kultūrinę patirtį turinčių vaikų poreikį, suteikti galimybę kiekvienam vaikui rinktis veiklą pagal savo amžiaus galias, fizines ir dvasines savybes, patirtį, polinkius. Ugdymo procese vadovavimasis į vaiką orientavimosi principu leidžia užtikrinti ugdymo proceso tęstinumą, t.y., siekti, kad vaikas darniai pereitų nuo ugdymo(si) šeimoje prie ankstyvojo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo.

IKIMOKYKLINIO UGDYMO(SI) PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

          Tikslas:

Atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius, pažangiausias mokslo ir visuomenės   raidos tendencijas bei vadovaujantis gamtos ir sveikatos saugojimo nuostatomis, padėti šeimai puoselėti visas vaiko galias, lemiančias jo asmenybės vystymosi sėkmę.

          Uždaviniai :

1. Lanksčiai ir kūrybiškai integruojant visas vaiko kompetencijas į ugdomąjį procesą siekti individualios vaiko pažangos, nusiteikimo saugoti gamtą, puoselėti savo ir aplinkinių sveikatą.

2. Remiantis partneryste, bendravimu ir bendradarbiavimu kurti pozityvius tarpusavio vaikas – šeima – pedagogas santykius, skatinančius sėkmingą visuminį vaiko ugdymą (si).

3. Sudarant  sąlygas veikti gamtoje suteikti pažinimo džiaugsmą, žadinti poreikį tyrinėti bei vertinti supantį pasaulį, skatinti gerbti visas gyvybės formas ir rūpintis supančia aplinka.

4. Kuriant estetišką, jaukią, funkcionalią, nuolat kintančią ir atitinkančią skirtingo amžiaus vaikų poreikius  įstaigos ugdomąją aplinką siekti spontaniškos vaikų saviraiškos ir savirealizacijos, stiprinti fizinę ir psichinę vaikų sveikatą.


UGDYMO(SI) TURINYS,  METODAI IR PRIEMONĖS

             Ikimokyklinio ugdymo(si) programa parengta vadovaujantis Vaikų darželio programa „Vėrinėlis“. Programoje numatytas ugdymo(si) turinys – tai tik orientyras, nevaržantis pedagogo, leidžiantis jam kūrybingai organizuoti savo veiklą, ją įvertinti ir koreguoti atsižvelgiant į kiekvieno vaiko amžių, vaiko bei grupės individualius poreikius.

           Ugdymo(si) turinys mišraus amžiaus tarpsnių grupėje modeliuojamas pagal numatytus 

projektus, kuriais siekiama ugdyti vaiko socialinę, sveikatos saugojimo, pažinimo, komunikavimo ir meninę kompetencijas.

           Ugdymo(si) būdus bei metodus pedagogai gali laisvai rinktis, lanksčiai ir kūrybiškai taikyti siūlomą ugdymo turinį, planuoti veiklą atsižvelgiant į grupės poreikius, savarankiškai parinkti ugdomąją medžiagą.

 Ugdymo(si) metodai ir priemonės

            Ugdymo procese taikomais ugdymo metodais siekiama:

Sudaryti palankiausias sąlygas vaikui atsiskleisti ir tobulėti.

Kurti įvairiai veiklai stimuliuojančią aplinką ir bendravimą.

Turtinti vaiko patirtį, skatinant tyrinėti, daryti atradimus ir ieškoti sprendimų.

Skatinti mąstyti ir kaupti patirtį, tenkinant individualius vaiko poreikius.

Pasiūlyti vaikui įdomių, jo patirtį plečiančių temų, žaidimo ir veiklos būdų.

            Įstaigos ikimokyklinio ugdymo(si) programoje vadovaujamės „Vėrinėlio“ programoje numatytais ugdymo(si) metodais:

            Žaidybinis metodas – skatinantis vaikų teigiamas emocijas, padedantis formuotis socialiniams įgūdžiams, natūraliu būdu sukoncentruoti dėmesį į ugdomąją veiklą;

           Vaizdinis metodas – nukreiptas į vaizdinių formavimą apie vaikus supančio pasaulio objektus ir reiškinius.

           Praktinis metodas - padedantis per veiklą pažinti ir suprasti supančią aplinką.

           Žodinis metodas (pasakojimas, pokalbis) - suteikiantis galimybę perduoti informaciją.

           Kūrybinis metodas - sudarantis sąlygas vaikams kelti ir įgyvendinti savo idėjas, ieškoti problemų sprendimo būdų.

           Metodai nėra statiški. Jie papildomi, atnaujinami atsižvelgiant į vaikų norus, pedagogų sumanymus, vietos, šeimos rekomendacijas, pedagogų gerąją patirtį.

Organizuojant ugdomąją veiklą taikomi aktyvūs netradiciniai ugdymo(si) metodai: viktorina - žinių patikrinimas su įvairiomis pertraukėlėmis (dalykinė, mišri, smulkiosios tautosakos, kalbos ir kt.); situacinis – spontaniškasis ugdymo metodas – ugdymui panaudojamos netikėtai susidariusios situacijos; „minčių lietus“ – ugdytiniai aktyviai skatinami per trumpą laiką pateikti kuo daugiau idėjų ir kt.

         Įstaigoje siekiame, kad ugdymo(si ) priemonės: tenkintų vaiko poreikį žaisti, bendrauti, bendradarbiauti, judėti; skatintų norą puoselėti ir saugoti savo ir kitų sveikatą; ugdytų vaiko savarankiškumą, saviraišką, kūrybiškumą, meninių gebėjimų ugdymą(si).

Ugdymo turinio išdėstymas pagal projektus

Rugsėjis – susitikimo su draugais ir darželiu metas

 

Aktualumas   

     Darželyje susitinka vaikai iš įvairiausių šeimų, turinčių skirtingus poreikius, gebėjimus ir galias, augantys skirtingose sąlygose. Todėl vaikams labai svarbu išmokti leisti laiką kitoje aplinkoje, su kitais vaikais – pirmiausia, drauge žaisti, pažinti savo grupę. Noras žaisti vaikus jungia draugėn: žaisdami jie kuria planus, ginčijasi, ugdosi savo valią, ieško kompromisų, kuria taisykles, užmezga draugystes. Taip jie mokosi bendrauti ir bendradarbiauti, drauge išspręsti ginčą, papasakoti, ką patyrė, planuoti bendrą veiklą, pasakyti, ko nori. Visa tai suteikia drąsos ir stiprybės. Kiekviena grupė kuria savitą gyvenimo ritmą, taisykles ir jų laikosi.

     Vaikas išmoksta pats padaryti daugybę mažų, bet itin svarbių darbų: apsirengti ir nusirengti, užsirišti batus, šluoste nuvalyti išlietą gėrimą ir t.t.. Tai maži žingsneliai į didelį savarankiškumą.   

Projekto tikslas ir uždaviniai   

Tikslas 

Plėsti bendrą suvokimą apie grupės, darželio patalpas, joje esančius daiktus, lauko aplinką, draugus, darbuotojus. 

Uždaviniai

Gebėti adaptuotis naujoje aplinkoje, susilaikyti nuo netinkamų būdų išreikšti emocijas, laikytis susitarimų, taisyklių, tvarkos.

Kurti šiltą, emocinį klimatą grupėje, pratintis spręsti iškylančias tarpusavio santykių problemas, kultūringai bendrauti ir bendradarbiauti su kitais vaikais, padėti draugui.

Domėtis šalia esančiais bendraamžiais, suaugusiais. Pratintis natūraliai bendrauti su specialiųjų poreikių vaikais, suprasti, kad yra kitokios išvaizdos, neįprasto elgesio, kitaip kalbančių bendraamžių, stengtis jiems padėti.  

Pratintis pagal paskirtį ir kūrybingai naudoti grupėje esančius daiktus ir žaislus. 

Pratinti(s) kalbėti, klausti nesivaržant, be įtampos, ieškoti informacijos

Su suaugusiojo pagalba ir savarankiškai ugdytis asmens higienos įgūdžius. Nusiteikti būti tvarkingam ir švariam. Laikytis mitybos kultūros įpročių.

Sužinoti kokie pavojai slypi aplinkoje, kur ir į ką kreiptis pagalbos įvykus nelaimei. 

Pratintis judėti ir veikti drauge, jaučiant šalia kitą.   

Siūlomos projekto plėtojimo temos   

Iki 3m. Nuo 3m.   

Sveikas darželi!

Aš ir mano grupė.

Mano diena darželyje. 

Man patinka žaisti. Daug žaisliukų aš turiu.

Mano knygelės. 

Aš moku pats.  Mano drabužėliai. 

Aš ir kiti. Aš mokausi būti drauge. 

Aš berniukas, aš mergaitė.


Kas man gali padėti? Aš einu į darželį. Tai mūsų darželis. 

Mus supanti erdvė. Daiktai aplink mane. 

Aš ir kiti. Aš tarp draugų.

Aš esu svarbus. Aš daug ką galiu. 

Mano norai, polinkiai, gabumai.

Kodėl reikia taisyklių?

Kelias į darželį. 

Mes mergytės ir berniukai. 

Pavojai mano aplinkoje.

  

Numatoma vaikų veikla   

Iki 3m. Nuo 3m.   

Susipažinti su grupės aplinka. Žaisti susipažinimo žaidimus. 

Bendraujant pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti. 

Žiūrėti grupės albumus, nuotraukas, ieškoti pažįstamų veidų. 

Rasti paslėptą žaislą. Žaisti slėpynes.

Susitvarkyti savo žaidimų vietą, tausoti žaislus, daiktus, priemones.

Dėlioti žaislus į lentynas. Padėti žaislą aukštai, žemai.

Surinkti įvairias piramides, statyti bokštelius, groti barškučiais, žaisti įdedamais vienas į kitą žaislais. 

Grupuoti daiktus pagal spalvą, dydį, formas.

Pratintis savarankiškai valgyti. 

Bandyti į nelaimės situacijas atliepti veido išraiška, garsažodžiais. 

Žiūrėti vaikiškų knygelių iliustracijas ir emocingai suvokti matomus vaizdus.

Tapyti pirštukais, kitais atspaudais.

Piešti piešinėlį draugui. 

Klausytis muzikinių įrašų, emocingai reaguoti. 

Stebėti auklėtojos žaislais inscenizuojamą pasaką. 

Tvarkingai valgyti šaukštu (vėliau šakute), plautis rankas ir veidą, naudotis muilu ir rankšluosčiu.

Pasivaikščioti po darželio teritoriją, įsidėmėti savo aikštelę. 

Lauko aikštelėje žaisti įvairius žaidimus, spirti, mesti kamuolį draugui, auklėtojai,  važinėti dviračiu, paspirtuku.  

Apsilankyti visose darželio patalpose: skalbykloje, virtuvėje, med. kabinete ir kt. Susipažinti kas ir kaip rūpinasi vaikais darželyje. Kalbėti apie darželyje dirbančių žmonių profesijas. 

Ieškoti įvairių užrašų, ,,bandyti‘‘ juos perskaityti, domėtis parašytu žodžiu. 

Pasivaikščiojimo metu surasti darželio pavadinimo ir adreso užrašą. Bandyti nusakyti kelią iš namų iki darželio ir atvirkščiai. Įsiminti savo namų adresą. 

Žaisti siužetinius žaidimus, tartis dėl vaidmenų. Pagrįsti savo veiksmus ir poelgius, vertinti draugų nuomonę. 

Kalbėtis su draugais, klausytis draugų pasakojimų, dalintis su kitais savo patirtimi. Kalbėti apie savo jausmus. 

Stebėti pavojingų situacijų iliustracijas, analizuoti. Ieškoti grupės aplinkoje pavo-jingų vietų, jas pažymėti raudona lipnia juostele. Nusistatyti grupės taisykles. 

Sudėlioti knygeles į lentyną nuo didžiau-sios iki mažiausios, lyginti vieną su kita.

Kopijuoti rašto elementus, raides, savo vardą, geometrines figūras, jomis pažymėti savo vietą grupėje ir kt. 

Apvedžioti pažįstamų raidžių trafaretus ant kartono, popieriaus ir jas iškirpti.

Pasigaminti karūnėlių su raidėmis. Atrasti savo vardo pirmąją raidę. 

Žaisti didaktinius žaidimus įtvirtinančius erdvės prielinksnių ant, po, į, iš vartojimą

Žiūrėti nuotraukas grupės albume, aptarti jose atsispindinčius praeities ir dabarties įvykius. Įtvirtinti sąvokas kairė, dešinė. 

Domėtis knygelėmis, plakatais, bukletais apie asmens higieną. Pratintis taisyklingai naudotis stalo įrankiais. 

Piešti draugą, darželį, tapyti pirštais, daryti delnų atspaudus, lyginti su draugų atspaudais. Eksperimentuoti su grupėje esančiomis dailei skirtomis medžiagomis.

Inscenizuoti, improvizuoti, organizuoti pasirodymus grupės draugams.

Susitarti kaip švęsime grupės draugų gimtadienius.  Pasidaryti gimtadienio kepurėles.  


Spalis – rudens gėrybių metas

 

Aktualumas   

     Ruduo – pasididžiavimo sodo darbais ir užaugintu derliumi laikas. Gamtos gėrybių gausu ir miške. Valgyti uogas, vaisius ir daržoves – sveika, tačiau ne visi vaikai jas mėgsta. Kaip be ypatingų pastangų paskatinti juos tai daryti? Uogose, daržovėse ir vaisiuose randama beveik visų vitaminų, todėl jie būtini sveikatos stiprinimui. Būtina lavinti vaikų skonį vaisių ir daržovių atžvilgiu. Ruduo - tam itin palankus metas. Taip pat labai aktualu suvokti kaip saugoti, tausoti ir saikingai naudotis rudens teikiamomis sodo ir miško gėrybėmis.   

Projekto tikslas ir uždaviniai 

Siektinos kompetencijos: vertybinės nuostatos, gebėjimai   

Tikslas

Plėsti ir gilinti žinias apie rudenį, jo teikiamą grožį ir gėrybes. 

Uždaviniai

Įžvelgti augalų priklausomybę nuo gamtos sąlygų. Suvokti ryšį tarp metų laikų, darbų sode, darže.  

Ruoštis ir prisijungti prie lapkričio 8-ąją Europos sveikos mitybos dienos paminėjimo. Sužinoti apie  rudens gėrybių: daržovių, vaisių, miško gėrybių naudą sveikatai bei jų įvairovę. Suprasti, kad daržoves naudingiau valgyti nei saldumynus.

Susipažinti su maisto produktų įvairove, jų naudingomis savybėmis ir svarba žmogaus gyvenime, pasikviečiant pirminės sveikatos priežiūros specialinstę.

Stebint, ragaujant, liečiant suvokti, kad augalai skiriasi ir panašūs spalvomis, ūgiu, forma ir kt.  

Atrasti įv. meninės raiškos priemones, būdus piešiant, lipdant, aplikuojant rudens gėrybes. 

Inicijuoti bei organizuoti sveiką mitybą propaguojančią veiklą su vaikų tėveliais.   

Siūlomos projekto plėtojimo temos   

Iki 3m. Nuo 3m.   

Rudenėlis taką mina. 

Obuoliukai užaugo. 

Mus esi ne sykį rovęs ir ragavęs. 

Vaisiai ir daržovės – rudenėlio dovanos. 

Oi, jūs grybai, grybai. 

Smagurių mugė. 

Vitaminai - mūsų draugai. Rudens spalvos. Pilna kraitelė sodo gėrybių. 

Vaisiai ir daržovės–sveikos mitybos pagrindas. 

Miško gėrybės.

Duonos kelias. Ant aukšto kalnelio malūnas stovėjo. 

Pojūčiai. Aš matau. Aš skanauju. Aš užuodžiu. Aš girdžiu. Aš liečiu.   

Renginiai 

Šventinės popietės. Atmintinos dienos. Akcijos. Parodos. Išvykos.   

Rudenėlio šventė. 

Spalio 16-oji Pasaulinė sveiko maisto diena. Paroda ,,Rudens gėrybės‘‘.

Išvyka į parką.   

Numatoma vaikų veikla   

Iki 3m. Nuo 3m.   

Domėtis greta esančiais vaikais, suvaldyti spontaniškus veiksmus, norus.

Išreikšti vaidinimo įspūdžius pasakojimu, improvizavimu su  teatro lėlėmis. 

Grupuoti daržoves, vaisius, įvardijant pavadinimus, spalvas.

Rinkti lapus, šakeles, kankorėžius, juos džiovinti, kartu su auklėtoja padaryti įvairių darbelių. 

Pastebėti aprangos pasikeitimus, keičiantis metų laikams, įvardinti drabužėlius. 

Parinkti lėlėms drabužėlius pagal orą. 

Vaizduoti gyvūnų judesius; eiti įvairiais sportiniais žingsneliais, bėgti, šliaužti, ropoti, pagal galimybes keisti judėjimo kryptį, įveikti kliūtis. 

Įvardinti ir naudoti šnekamojoje kalboje matomus daiktus, daržoves, vaisius, žmones, gamtos reiškinius.  

Klausytis įvairios grožinės literatūros kūrinėlių, pasakų, garsažodžių, juos kartoti, atpasakoti pasakas, kūrinėlius.

Skatinti kalbant vartoti daiktų, gamtos reiškinių savybes nusakančius veiksmažodžius,  būdvardžius, prielinksnius. 

Vartyti, ,,skaityti‘‘ vienas kitam knygutes, domėtis iliustracijomis, pasakoti pagal jas. 

Stebėti medžius, kas su jais vyksta keičiantis metų laikams

Suprasti, kuo naudingi žmogui vaisiai ir daržovės (naudojam maistui), gėlės (dovanojame vieni kitiems gimimo dienos ir kt. progomis.

Padaryti sveikos mitybos piramidę.  Domėtis vaisių ir daržovių spalvų gama, formomis. Bandyti analizuoti, svarstyti kaip dažnai tai  valgome namuose.

Skaičiuoti daržoves, vaisius, medžius, gėles... ir t.t. iki 3 ir daugiau. Skirti sąvokas: daug, mažai. 

Atrasti, pamatyti ir išvardinti rudens spalvas, dailės kūrinėliu išreikšti patirtus  įspūdžius.

Eksperimentuoti lytėjimu išbandant įvairias medžiagas, formas, paviršius, faktūras.

Išgirsti, įsijausti, atkurti gamtos „muziką“ (vandens lašelių teškenimą, medžio ošimą ir t.t.)

Dainuoti, šokti ratelius apie rudens gėrybes. 

Dainuoti, groti lazdelėmis, barškučiais įvairios veiklos metu, laisvalaikiu, įvairiose vietose.

Domėtis, tyrinėti, ragauti, uostyti rudeninius vaisius ir daržoves. 

Iš gamtinės medžiagos padaryti dovanėlę draugui

Dalyvauti Rudenėlio šventėje, kaip žiūrovams; stebėti vyresnių vaikų vaidinimą, karu šokti ratelius. 

Plauti atsineštus vaisius, daržoves, aiškintis kodėl tai būtina daryti. Atsinešti rudens gėrybių: daržovių, vaisių, juos apžiūrėti, aptarti, ragauti, aptarti ko dar trūksta. 

Apsilankyti virtuvėje, stebėti kokios daržovės naudojamos vaikų mityboje. 

Gaminti vaišes, ruošti šventinį stalą, po to vaišintis, aptarti kaip kultūringai ir mandagiai elgtis prie vaišių stalo. 

Pastebėti įvairesnės formos, spalvos lapus, uogas, žiedus, šakas, juos rinkti, džiovinti, paruošti rankų darbeliams, daryti darbelius, organizuoti parodėles. 

Kaupti, sisteminti informaciją apie augalus, gamtos reiškinius.

Stebėti gamtą natūroje ir iliustracijose.  

Lankytis parke, Sodų skvere, stebėti augmeniją. 

Grupuoti drabužėlius pagal jų paskirtį (avalynė, galvos apdangalai...). Žinoti, kaip apsirengti įvairiu metų laiku.

Įsiklausyti į draugo, pedagogo kalbą, išgirsti perteikiamą informaciją, ją įsidėmėti, perduoti draugui. 

Pasakoti pagal paveikslėlius, išmokti ir deklamuoti eilėraščius apie rudens gėrybes, žaisti kalbinius žaidimus. 

Rūšiuoti, klasifikuoti muliažus, paveikslėlius, atrenkant jiems apibendrinamuosius žodžius, juos teisingai pavadinant, pasakyti daiktų ir reiškinių požymius 

Vartyti, žiūrinėti knygas, periodinius leidinius domėtis vaisių, daržovių, grybų įvairove, jų ypatumais. 

Organizuoti viktoriną: atpažinti grybus, įminti mįsles apie vaisius ir daržoves, sudėlioti ,,pabirusias‘‘ daržoves ir vaisius,  įvardinti   kokių patiekalų galima padaryti iš vaisių ir daržovių. 

Susipažinti su ūkininkų darbais, ieškoti informacijos knygose, paveikslėliuose, dalintis patirtimi. Ieškoti apie juos informacijos enciklopedijose, teirautis tėvelių, senelių ir kt.

Kurti, iliustruoti knygas apie medžius ir jų lapus, vaisius ir daržoves, grybus. 

Kopijuoti raides ir žodžius su vaisių, daržovių, grybų pavadinimais. 

Sekti raštą pirštu iš kairės į dešinę. 

Atpažinti ir pavadinti pagrindinius medžius, krūmus. Naudoti žodžius medžiai – lapuočiai, spygliuočiai, krūmai. 

Tyrinėti pro padidinimo stiklą augalų lapus, medžio kamieną.

Stebint besikeičiančią gamtą, išbandant įvairią techniką. Atskleisti save dailės darbeliuose,  kuriant individualius ir kolektyvinius darbelius.

Atrasti šiltas – šaltas, šviesias – tamsias spalvas, pajusti priešingybes. 

Matyti ir atrasti linijų pasaulį, spalvas, atspalvius.

Sužinoti apie valgio gaminimo higieną, racionalią mitybą, sveikus maisto produktus.  


Lapkritis – lapų kritimo metas

 

Aktualumas   

     Žmogaus gyvenimą neišvengiamai lydi išsiskyrimai ir netektys: atsiskyrimas nuo mamos, vaikų darželio, mokyklos lankymo pradžia, artimo žmogaus netektis, tėvelių skyrybos, sveikatos, darbo praradimas, augintinio netektis ir kt.. Visa tai dažnai tenka patirti, išgyventi ir vaikams. Todėl vaikams labai svarbu suvokti ir žinoti kaip elgtis, išgyventi, nebijoti pasidalinti savo išgyvenimais ir jausmais, o jeigu reikia kreiptis pagalbos.         

Projekto tikslas ir uždaviniai   

Tikslas

Pažinti Vėlinių papročius ir tradicijas. Atrasti Vėlinių šventimo sąsajas su lapų kritimo laikmečiu.  

Pastebėti, pajausti gamtos reiškinių, laiko tėkmę bei suprasti laiko sąvokas. Kaupti patirtį apie augalų, gyvūnų, žmonių ruošimąsi žiemai. 

Uždaviniai

Sužinoti apie mirusiųjų pagerbimo papročius, kaip tinkamai elgtis rimties vietose, išreikšti užuojautą. Pažinti mirusiųjų įamžinimą išreiškiančius atminties simbolius. 

Jausti šalia esantį, būti atsakingam už savo ir kitų saugumą. Tikėti, kad artimieji ir gerai pažįstami žmonės palankūs ir geranoriški. Atsakyti jiems tuo pačiu. Pastebėti, pajausti kitų žmonių nuotaikas, jausmus, negalias ir į jas adekvačiai sureaguoti.

Pajausti ir išreikšti pagarbą, globą draugui, gyvūnui. Suvokti gyvūnų, augalų, žmonių gyvybės ryšį. Padėti sau ir kitiems, taikant keletą būdų: kreipiantis į suaugusįjį, pačiam ieškant išeities. 

Formuotis saugaus elgesio su ugnimi įgūdžius, suvokti jos padarinius nesisaugant. 

Skirti metų laikų kaitą pagal pokyčius gamtoje, pagal tradicinių darbų pobūdį įvairiais metų laikais, pagal kalendorines šventes. Atrasti ir suvokti metų laikų, mėnesių, savaitės, dienos ir nakties kaitą. Suvokti paros laiko tėkmę pagal savo gyvenimo ritmą.     

Siūlomos projekto plėtojimo temos   

Iki 3m. Nuo 3m.   

Kodėl žiba tiek daug žvakelių? 

Baimės. 

Vieni auga, kiti sensta.  

Mano nuotaikėlės. 

Šilti jausmai, malonūs žodeliai.

Mažoj širdelėj daug gerumo telpa. 

Lapų žaidimas vėjo sūkury. Kur išeina ir negrįžta žmonės. Netektis.

Sunkumai, pasitaikantys mano gyvenime

Jausmai ir nuotaikos. 

Pagarba žmogui. Aš galiu padėti.

Krenta medžių lapai. Augalų gyvybės ratas. 

Aš ir laikas. Kam nešiojamės laikrodžius? Dienos ir nakties kaita.   

Renginiai 

Šventinės popietės. Atmintinos dienos. Akcijos. Parodos. Išvykos.   

Lapkričio 1-oji mirusiųjų pagerbimo diena.

Lapkričio 8-oji Europos sveikos mitybos diena.   

Numatoma vaikų veikla   

Iki 3m. Nuo 3m.   

Žaisti su įvairių spalvų žaislais, atkreipiant dėmesį į spalvą (šviesią, tamsią, džiaugsmo, liūdesio). Skaičiuoti iki 5.

Susipažinti su simboliniais linksmo, liūdno, nustebusio, pikto veido paveikslėliais. 

Suvokti laiką orientuojantis pagal vaikų ir suaugusiųjų veiklą. 

Aptarti dienos, nakties požymius. Atpažinti tai paveikslėliuose ir iliustracijose. 

Įvardinti save pasakant apie savo asmenį.

Sveikinantis vartoti sąvokas: Labas rytas! Viso gero! Labanakt!

Klausyti, kalbėti apie šeimą, draugus.

Žiūrėti šeimos nuotraukas. Sakyti 2-3 žodžių sakinukus. 

Vartoti būseną nusakančius jaustukus,  veiksmažodžius. Skatinti sinonimų ir antonimų vartojimą.

Klausyti vaikų literatūros kūrinių apie gyvūnų bei augalų charakterį.

Deklamuoti eilėraščius, vartyti knygeles, įvardinti herojus, veiksmus iliustracijose.

Stebėti gamtos spalvas ir reiškinius. 

Gražinant žvakutes, nupiešti smulkias detales prie priklijuotų stambių formų.

Piešti įvairias linijas. Pažinti pagrindines spalvas.

Pastebėti bei patiems daryti pėdsakus.

Atrasti skirtingus raiškos būdus lipdant, konstruojant. Demonstruoti darbelius.

Klausyti rudeninio miško garsų. 

Ritmiškai groti instrumentais iš gamtinės medžiagos.

Dainuoti lopšines įvairioje veikloje.

Šokti su skarelėmis, įvairiomis priemonėmis. 

Pratintis išreikšti, pavaizduoti mimika, gestų kalba, kūno plastika.  

Klausytis lietuvių liaudies dainų, lopšinių, pasakų, žaidimų. 

Savo išgyvenimus, patirtį, mintis reikšti piešiniais, judesiais, ženklais.

Suvokti savo galimybes įvairioje aplinkoje. Pratintis apsitarnauti. 


Aiškintis apie santykį su pasauliu „gyvas – negyvas“.

Simboliniais paveikslėliais žymėti savo, kito žmogaus nuotaiką. 

Kalbėti apie šviesos naudą. Aptarti vaikų veiklą šviesiu ir tamsiu laiku. 

Stebėti, žymėti gamtos kalendorių, dienos orus. Vėjo malūnėliais nustatyti vėjo stiprumą, kryptį. Dalintis įspūdžiais apie orą, išvykas. 

Pastebėti žmonių aprangą, pasirinkti juos pagal orą. Atlikti kvėpavimo pratimus.

Pastebėti įdomesnės formos akmenukus, lapus ir kitą gamtinę medžiagą. Tyrinėti formų, dydžių, kiekio, spalvų įvairovę. 

Rinkti gamtinę medžiagą. Sudaryti medžių atpažinimo iš detalių korteles. 

Susipažinti su laikrodžiu. Ieškoti įvairių rūšių laikrodžių. Įvardinti savaitės dienas. 

Klausytis kūrinėlių apie stebuklingus daiktus, gyvūnus, apie žmones ir jų nuotykius, apie neregėtas, pramanytas būtybes. Aiškintis mitologinių būtybių pavadinimus, savybes. Suvokti dorinę pasakos prasmę. 

Kurti pasakas, sekti draugams. Bendraujant vartoti kuo daugiau mandagumo žodžių. 

Ugdyti foneminį suvokimą. Žaisti žaidimus: ,,Pirmas žodžio garsas‘‘, Atspėk žodį iš pirmo skiemens‘‘, ,,Kas ras daugiau žodžių su garsu „?“. 

Susipažinti su simboliais,  suprasti, vartoti apibendrinančius žodžius. 

Klausytis pasakų įrašų. Įsiminti, sakyti užuojautos žodžius, linkėjimus. Teisingai vartoti daiktavardį, jo mažybines, malonybines formas, veiksmažodžių laikus. 

Įsiklausyti ir išgirsti atskirus garsus (gamtos mėgdžiojimo, žodžio pirmą ir paskutinį garsą). 

Vartoti laiko sąvokas, sakinius apibūdinančius paros laiką.

Bandyti „skaityti“. Rašyti raidžių elementus, marginti lapą, orientuotis jame. 

Žaisti pirščiukais, paliekant jų atspaudus ant lapo. Įsižiūrėjus į juos pamatyti gimstančias fantastines būtybes, augalų, gyvūnų, daiktų formas. Papildyti įžiūrėtas figūras detalėmis.  

Iš vaizdingų žodinių aprašymų susidaryti niekada gyvenime neregėtų dalykų ar būtybių paveikslus, juos pavaizduoti dailės darbeliuose. 

Vaizduoti paros dalis, įvairius gyvenimo veiksmus, naudoti mišrią techniką. Tobulinti kirpimą. 

Ieškoti informacijos apie sveiką nesveiką maistą, diskutuoti, dalytis patirtimi, sužinoti, kad Lapkričio 8 – Europos sveikos mitybos diena.  


Gruodis – žiemos švenčių ir Kalėdų senelio laukimo metas 

 

Aktualumas   

     Gruodis - kūrybinių ieškojimų ir Kalėdų laukimo metas. Ruošiantis artėjančioms šventėms puošiame grupę, klausome pasakų, kuriame istorijas ir jas vaidiname... Taip ugdomas vaiko iniciatyvumas bei fantazija, jis realizuoja savo sumanymus, ieško savų kelių ir sprendimų, tapdamas išradingu ir kūrybingu.   

Projekto tikslas ir uždaviniai   

Tikslas 

Įgyti supratimą apie Advento, Kalėdų, Naujųjų Metų šventimo tradicijas, kultūrinę aplinką. Skirti kasdienybę ir ypatingus įvykius, šventes. 

Uždaviniai

Ruoštis ir dalyvauti šventinėse pramogose. Jaustis atsakingam, savarankiškam, susitelkti bendrai veiklai. Laikytis tvarkos ir susitarimų. Nusiteikti būti mandagiam, kukliam, jautriam, būti susitvardančiam. 

Skatinti žodinę kūrybą – kaip savitą komunikacijos būdą. Eksperimentuoti, žaisti kalba. Pajusti susitikimo su pasaka nuostabą, gėrėtis taisyklinga, vaizdinga pasakų kalba. Ugdytis pasakojimo, deklamavimo įgūdžius. 

Pratintis bendrauti, veikti kartu, nedidelėje grupelėje, su visa grupe. Atpažinti, kaip jaučiasi kitas, ar draugiški / nedraugiški jo ketinimai. 

Įsitikinti, kad kūno kalba galima daug ką pasakyti, atliekant improvizacinius judesius. Kūno poza, balsu, judesiais ir gestais bandyti išreikšti savo jausmus.

Tyrinėti judesį, jausti savo kūno galimybes. Jausti šalia esantį, būti atsakingam už savo ir kitų saugumą. Pratintis bendrauti su fizinę ar protinę negalią turinčiais vaikais.   

Siūlomos projekto plėtojimo temos   

Iki 3m. Nuo 3m.   

Adventas – Kūčių ir Kalėdų laukimo metas. 

Mūsų pasakėlių klauso visos lėlės. 

Kalėdų Seneli ateik pas mus. 

Vežkit rogės į svečius. 

Advento, Kūčių ir Kalėdų papročiai.

Pasaka beldžias langan. 

Kalėdos, Kalėdos jau skamba varpai. 

Kuo vilioja parduotuvės. 

Rieda metų ratai.   

Renginiai 

Šventinės popietės. Atmintinos dienos. Akcijos. Parodos. Išvykos.   

Advento vakaronė.

Išvyka į parduotuvę. 

Susitikimo su Kalėdų seneliu šventinė popietė. 

Naujieji Metai   

Numatoma vaikų veikla   

Iki 3m. Nuo 3m.   

Puošiant grupės, darželio patalpas, įgyti supratimą apie daiktų dydį, formą, spalvą, kiekį: orientuotis erdvėje, laike, matuoti, lyginti, skaičiuoti.

Žaidžiant, improvizuojant su įvairių personažų kaukėmis įgyti gebėjimą kalbėti, klausantis kitiems žmonėms. 

Žaisti žaidimus žodynui turtinti „Surask“, „Atspėk“, „Pavadink“; girdimojo suvokimo ugdymui ,,Su kuo grojau? Kas skambėjo? Prabėgo, praėjo, prašuoliavo‘‘.

Belaukiant Kalėdų Senelio, stebint pro langą gamtos reiškinius, aptarti koks oras būdingas žiemai, kaip ir kokiu būdu Kalėdų Senelis mus pasieks.  

Atrasti grupėje paslėptą dėžę su įvairiais rūbais, kepurėmis, kaspinais, pasipuošti, tampant kuo nors kitu, pralinksminant save, grupės draugus. 

Puošti lėles, vaidinti su jomis. 

Žaisti su įprastais ir mažai žinomais daiktais, dėlioti, grupuoti, skaičiuoti.

Nustatyti, rodyti ir pavadinti kryptis, orientuojantis į savo kūno padėtį: prie durų, nuo lango...

Pasikviesti kartu pažaisti draugą, dalintis žaislais, priemonėmis. 

Atsinešti iš namų įvairių pasakų knygelių, žaisti knygelių parodą. 

Įsiminti eilėraščių, deklamuoti kitiems. 

Pasakyti šventinių linkėjimų. 

Sekti pasakėles kitiems, padedant auklėtojai Skatinti atsakyti į klausimus: Kas? Ką veikia?

Per žaidimus įtvirtinti klausimų Ką? Ko? Kam? Kuo? Kur? Kame? Suvokimą. 

Žaisti žaidimus prielinksnių suvokimui ir vartojimui įtvirtinti.

Pagaminti Kalėdinių dovanėlių.  Klijuoti įvairias stambias formas, pripiešti smulkias detales.

Piešti, lipdyti labiausiai patikusį pasakos veikėją. 

Lipdyti grupinius darbelius remiantis pasakos įspūdžiais. 

“Puošti“ aplinką gerų darbelių simboliais, džiaugtis, gėrėtis ja. 

Piešti, spalvinti labiausiai patikusį personažą, šventinę atributiką, rankų darbelius, štampuoti pirštais. 

Pasidaryti ir groti įvairiomis ,,muzikinėmis’’ dėžutėmis, pripildant jas įvairia biria medžiaga.  

Kurti vaidinimams dekoracijas, kostiumus, vaidinimo reikmenis. 

Kurti „judančių spalvų pasaką“, ant silikoniniais klijais ištepto popieriaus lapo dėlioti įvairiaspalvius akvarelės dažų taškus; spalvos pučiasi, traukiasi, vaikšto, nubėga, apsikabina...

Mokytis elementaraus lėlės valdymo (lėlė juda iš vienos vietos į kitą), vartoti vaidybinės išraiškos priemones (kalbą, intonaciją, fizinius veiksmus); lėlė nuliūsta, džiaugiasi, bėga...

Pratinti „atrasti“  vaidybai nepritaikytų žaislų, daiktų, piešinių pritaikymą.

Girdint „stebuklingą“ melodiją, laisvai šokti, sukti su skarelėmis, kaspinais ir staiga muzikai nutilus, sustingti įvairiausiomis pozomis, sukuriant nepakartojamas veikėjų išraiškas. 

Dainavimą palydėti ritminiais judesiais ar garsais (plojimu). 

Ištyrinėti kiek kūnas turi skirtingų dalių ir kaip galima jas judinti: lankstyti, susilenkti, kad būtum kuo mažesnis.

Lavinti kalbėjimo ir judesio koordinaciją: „Katė pelę pagavo, Capt;/ Papurtė, papurtė, paleido“./ „Ant kojelės ant vienos; Mokausi stovėti, Jeigu draugui bus sunku; Aš galiu padėti“.

Ieškoti paklydusių pasakų veikėjų grupėje – bėgioti, laipioti, landžioti, šokinėti, slapstytis. 

Klausyti muzikinių įrašų, aktyviai šokti, judėti. Jausti šalia esantį, būti atsakingam už savo ir kitų saugumą žaidžiant laisvai ar organizuotai grupėje, salėje ar lauke. 

Žaisti, bėgioti lauke, salėje, kai sprunkama nuo gaudytojo.

Viso kūno plastika kartu su rastais veikėjais atkartoti jiems būdingus judesius, nuotaikas

Atrasti kūno „ritminius instrumentus“ (trepsėti, plekšnoti per šlaunis, į kaktą, ploti, linksėti  galva) 

Atlikti kvėpavimo pratimus.

Suteikti žinių, ką daryti, kad šventiniai saldumynai kuo mažiau pakenktų sveikatai. Domėtis  švenčių sutikimo tradicijomis, metų tėkme. Sudaryti „metų įvykių“ kalendorių. 

Kalbėti apie lygiadienį: saulėgrąžos šventę.

Pildyti Advento kalendorių.

Ruošti šventinę programėlę, koncertą tėveliams, svečiams.

Skaičiuoti, matuoti, sverti daiktus, lyginti pagal dydį, formą, spalvą, medžiagos savybes.

Vartoti dydį apibūdinančias sąvokas: ilgesnis-trumpesnis, aukštas-žemas, platus-siauras, didelis-mažas, storas-plonas, sunkus- lengvas.  

Žiūrinėti šventines nuotraukas, šeimos švenčių akimirkas įsijausti į prieššventinį laikotarpį. 

Advento laikotarpiu susitvarkyti žaislų ir priemonių lentynas, suklijuoti suplyšusias knygas. Surūšiuoti knygas pagal žanrą, sugalvoti simbolių knygelių grupėms žymėti.

Tariantis, derinant savo ir kitų nuomonę tvarkyti, puošti grupę, darželio patalpas. Išgirsti ir išklausyti draugo pasiūlymus. Laisvai modeliuoti turimą erdvę. 

Puošti grupėje gerumo medelį, pakabinant gerumo žodelius, linkėjimus. 

Pagal išgales pagelbėti mažesniems vaikams, bendraamžiams. Pildyti gerų darbų kortelę.

Susipažinti su Kūčių patiekalais, suvokti jų reikšmę. Bandyti su virėjų pagalba kepti kūčiukus, virti kisielių ar kt. 

Atsinešti į grupę savo mėgstamą pasakų knygą, ją pristatyti.

Įsiminti ir raiškiai deklamuoti šventinius eilėraščius. 

Dalyvauti grupės diskusijose, pokalbiuose. Garsiai pamąstyti apie praėjusius metus. Fantazuoti, kokių dovanų laukia. 

Rašinėti , piešti linkėjimus draugui, į šventinį paštą.

Piešti, kurti ir dovanoti draugui šventinį atviruką. Nusiteikti priimti dovaną, draugo dėmesį.  Pasakyti draugui, artimiesiems šventinių linkėjimų. 

Piešti, tapyti, ruošti šventinius žaisliukus, atributiką grupės puošimui.

Iš puskojinių sukurti rankų lėles teatrui. Apžiūrėti, į kokį gyvūną panaši ranka su kojine, kur reikėtų tvirtinti akis, ausis. Pasirinkti tinkamų sagų, vilnonių siūlų. Pavadinti sukurtą gyvūną, duoti jam kurios nors pasakos veikėjo vardą, vaidinti, pabūti juo.

Savarankiškai kurti ir naudoti „vaidinimo“ komponentus: siužetą, karūnas, kostiumus ar jų detales, dekoracijas

Susipažinti su įvairaus pobūdžio muzika. Klausytis įrašų, kalėdinių dainelių. 

Ritmiškai groti muzikos instrumentais.

Kurti, vaidinti pasakas, rodyti vaidinimus mažesniems draugams.

Pasigaminti figūrų pagal trafaretus ir su figūromis vaidinti pačių sukurtą pasaką.

Tapti princese, karalaičiu ir kitais pasakų veikėjais, pasidarant karūną, papuošalus, prisitaikant rūbus.

Kurti gyvą pasirinktos pasakos iliustraciją: apsirengti panašiai kaip pasakos veikėjai, patiems sustoti taip, kaip pavaizduota knygoje. Keletą sukurtų vaizdų įamžinti nuotraukoje, o vėliau lyginti su dailininkų piešiniais knygoje, palydint pasakos sekimu, muzika. 

Dainuoti tyliai ir garsiai su instrumentiniu pritarimu.

Dainuoti klausimus – atsakymus, kurti melodijas tekstams. 

Panaudojant įvairias muzikos išraiškos priemones, instrumentus kurti muzikinį foną pasakos veiksmui.  

Dalyvauti bendravimo valandėlėse, skirtose svarbioms temoms apie draugystę, konfliktų sprendimą ir kt. 

Kūno k. valandėlėse atlikti pratimus poromis, derinant judesius.

Dalyvauti organizuojamose estafetėse, varžytis tarpusavyje, lenktyniauti. Jausti judėjimo kryptį (pirmyn, atgal, dešinėn, kairėn).

Pasijusti „kūrėju“, iš įvairios sportinės įrangos kurti statinius, labirintus, urvus, tunelius, juos įveikti. 

Netvarkingai judant erdvėje, neužšokti, neužbėgti ant kitų, ypač fiziškai silpnesnių, ne tokių vikrių.

Ištirti galimus judėjimo kelius: tiesus, vingiuotas, ratas, zigzagas. 

Judėti greta kito poroje, laisvai ar sutartinai su kitais. Pajusti asmeninės ir bendros erdvės ribas. 

Koordinuoti kalbėjimą ir judesį. Sukant  rankas ratu, tarti: Malam malam miltukus;/   Kepam kepam pyragus./ Skraido tarp žiedų bitutė,/ Neša saldų mums medutį. Ž – ž – ž.

Prieš šventes stebėti ir aptarti kokią vietą sveikatos mitybos piramidėje užima saldumynai.  


Sausis – paukštelių ir gyvūnų globos metas

 

Aktualumas   

     Miškas - gyvūnų ir daugelio paukštelių namai. Teikiama miško nauda žmogui didžiulė: grybai, uogos, medžioklė, mediena (kurui, baldams, popieriaus gaminimui) ir kt. .

Rūpinimasis gyvūnėliais ir paukšteliais sukuria palankų emocinį klimatą, skatina vaikus juos stebėti, pažinti bei padėti. Ieškodami atsakymų į kilusius klausimus bei spręsdami problemas, vaikai gauna informacijos apie augalų ir gyvūnų gyvenimą, išmoksta juos prižiūrėti ir globoti.

   Pažinti, mokytis skatina smalsumas - o vaikas yra nepaprastai smalsus. Jis nuolat kelia daugybę klausimų ir ieško į juos atsakymų. Jis tyrinėja jį supantį pasaulį ir trokšta naujų patirčių. 

  

Projekto tikslas ir uždaviniai   

Tikslas. 

Susipažinti su paukščių ir gyvūnų įvairove, jų poreikiais. Nusiteikti visais metų laikais globoti, rūpintis gyvūnais:  žiemą maitinti paukštelius, pavasarį kelti inkilėlius, nusiteikti neteršti aplinkos, neskriausti gyvūnėlių. Skatinti dorinius santykius su gamta.

 Skatinti pažinti miško aplinką, jo santykį su žmogumi.  Ugdant aplinkosauginę veiklą bei socialinę atsakomybę, suvokti gamtos unikalumą ir harmoniją.

Uždaviniai

Suvokti gyvūnų ryšį su žmogumi. Suprasti, kuo gyvūnai naudingi žmogui – jie džiugina, ramina; paukščiai – čiulba, linksmina. Ugdytis prieraišumo ir atsakomybės jausmą.

Suvokti gyvūnų gyvybės ratą. Sužinoti kuo panašūs, kuo skiriasi įvairūs gyvūnai. Žinoti ir įvardinti pagrindines kūno dalis. 

Susipažindinti su naminiais gyvūnais, akcentuojant jų dovanas žmogui, žmogaus sveikatai.

Ugdyti tinkamas elgesio normas su gyvūnais. Išmanyti higienos reikalavimus laikant namuose gyvūną. 

Atrasti ar atskleisti miškų gyvenimą. 

Plėsti supratimą apie tai, ko reikia saugotis gamtoje.   

Siūlomos projekto plėtojimo temos   

Iki 3m. Nuo 3m.   

Sveika balta žiemuže. 

Eglutė žalia užaugo miške. 

Žiema miškais atkeliavo. 

Paukšteliai ir žvėreliai žiemą. 

Kur žvėrelių namai? Kas gyvena miške? 

Mano augintinis. 

Aš stebiu ir tyrinėju.

Pastebėk ir pavadink. 

Vienas ir daug. 

Senių besmegenių šalyje. Ką slepia miškas? Miško pažinimas (paukščiai, gyvūnai, miško ekosistema). 

Kaip miško žvėreliai ruošiasi žiemai. 

Baltasis badas.

Gyvūnai žmogaus gyvenime. 

Žiemos džiaugsmai. Apšerkšniję mūsų žiemos. 

Protingi ir išdykę skaičiai. 

Man smalsu. Pažinimas, tyrinėjimas, atradimai. Noriu viską išmatuoti. 

Aš domiuosi technika. Technika mano aplinkoje.   

Renginiai 

Šventinės popietės. Atmintinos dienos. Akcijos. Parodos. Išvykos.   

Sausio 13-oji Laisvės gynėjų diena. Ši diena paminima uždegant simbolines žvakutes, 1991m. tragiškai žuvusiems prie televizijos bokšto ir spaudos rūmų, įprasminančias žmonių siekius. 

Žiemos sportinės pramogos. 

  

Numatoma vaikų veikla   

Iki 3m. Nuo 3m.   

Ieškoti lentynose, grupės aplinkoje žaisliukų – gyvūnėlių, juos įvardinti, išrinkti vardą.  Pagarbiai elgtis su gyvūnais

Imituoti pagrindinius gyvūnus, paukščius. 

Atsinešti, rodyti draugams savo augintinio nuotrauką, pasakyti savo augintinio vardą. 

Gėrėtis ir džiaugtis darželio akvariume augančiomis žuvytėmis. 

Atpažinti, skaičiuoti gyvūnus paveikslėliuose. Įsidėmėti kūno dalių pavadinimus.

Žaisti, dėlioti, įvairiai grupuoti gyvūnų figūrėles. Dėti žaisliukus atsižvelgiant į prielinksnį. 

Žaisti dėliones, sudėlioti paveikslėlį iš trijų ir daugiau dalių. 

Dėmesingai klausytis trumpo pasakojimo lietuvių liaudies pasakų apie gyvūnus. Įvardinti pagrindinius veikėjus.

Suprasti eilėraščių, grožinės literatūros kūrinėlių turinį. 

Vartant knygeles pavadinti nupieštus gyvūnus. 

Tobulinti kalbėjimo įgūdžius įvardijant gyvūnėlių būsenas ir veiksmus: „miega, murkia, laka pieną, žaidžia“.

Garsažodžiais imituoti naminių gyvūnų balsus. Naudoti gyvūnų kaukes.

Konstruoti gyvūnų būstus, apgyvendinant juose gyvūnus. 

Nuspalvinti gyvūnų siluetus. Turtinti vaizdinius apie dailės priemones. 

Lipdyti netaisyklingas formas. 

Žaisti muzikinius žaidimus, klausytis, dainuoti daineles apie paukščius, gyvūnus. 

Pamėgdžioti gamtos garsus

Pratinti savarankiškai naudotis tualetu.

Tobulinti judesių koordinaciją sportuojant.

Tyrinėti kaip juda kūnas ir jo dalys. Kontroliuoti judesius ir emocijas.

Pūsti plunksneles, vatos „snaiges“, siauras popieriaus juosteles imituojant gamtos reiškinius.

Aiškintis kuo ir kaip maitinti paukštelius, kad nepakenktumėme jų sveikatai. 



 

Turtinti vaizdinius apie gyvūnus, žvėris, paukščius, jų gyvenamą vietą. Ieškoti informacijos knygose, enciklopedijose. Sugalvoti gyvūnėlių vardus.

Atpažinti ir įvardinti naminius, zoologijos sodo gyventojus. Įvardinti pavojingus, plėšrius gyvūnus. Diskutuoti, kaip galima išvengti kai kurių bėdų ir nelaimių.

Rūpintis į darželį atskrendančiais paukšteliais, iškelti lesyklėles, o pavasarį inkilus.  

Sisteminti, klasifikuoti, apibendrinti paveikslėlius (laukiniai žvėrys / paukščiai; naminiai gyvūnai / paukščiai; Lietuvos / kitų kraštų). Skaičiuoti ir vartoti šnekamo-joje kalboje kiekinius skaitvardžius.

Sudaryti „laiko liniją“ iš paveikslėlių, iliustruojančių gyvūno gyvenimo kelią. 

Sužinoti senovės žmonių pastebėjimus apie orų pasikeitimus, susijusius su gyvūnais.  

Skirti lytėjimu žaislų kūno paviršiaus (kailiuko) savybes. 

Apibūdinti gyvūnų išvaizdą. Improvizuoti žvėrelių, paukščių charakterius. Atkartoti garsažodžius grandine. 

Kalbantis dialogu, dalintis išgyvenimais apie augintinius, apie gyvūnus matytus zoologijos sode, Žvėrinčiuje. Pagal galimybes kalbėti sudėtingesnės struktūros sakiniais. Reikšti mintis 3-4 žodžių sakiniais, derinti daiktavardžių giminę

Dėlioti iš geometrinių figūrų gyvūnų, paukščių siluetus. Konstruoti įvairių dydžių tvartus, fermas. Ieškoti būdų, kaip vienas konstravimo detales pakeisti kitomis.

Spalvinti ar užpildyti įvairių gyvūnų, paukščių siluetus įvairia gamtine medžiaga.

Lipdyti įvairius gyvūnus. Daryti paveikslėlius iš plastilino ant kartono

Sekti muzikos ritmą, tempą, klausantis dainelių, muzikos. Reaguoti į tempo, ritmo, nuotaikos pokyčius.

Žaisti judriuosius, kvėpavimą lavinančius žaidimus, panaudojant atributiką su gyvūnais, paukščiais. 

Judėti gyvatėle. Lavinti fizines kūno galimybes. Išlaikyti taisyklingą laikyseną įvairiose situacijose. 

Ieškoti informacijos knygelėse, filmukuose ir pan. Kuo galime padėti gyvūnams nepakenkdami jų sveikatai.  


Vasaris – gimtojo krašto praeities ir dabarties pažinimo metas

 

Aktualumas   

     Vaikams vis sunkiau yra suvokti praeities ir dabarties ryšį, kalbėti tarmiškai. Siekiant išsaugoti lietuviškas tradicijas ir papročius, reikia ne tik supažindinti, gilinti ir plėsti žinias apie įvairias mūsų tautai brangias šventes, bet ir kartu su vaikais jas džiugiai ir gyvai švęsti; ne tik sužinoti apie Lietuvos praeitį, bet ir pažinti gimtinę. Todėl labai pravartu organizuoti išvykas į istorines Žemaitijos krašto, Mažeikių rajono vietas, taip pat ir į muziejų, kuris rengia edukacines programas, supažindinančias su prosenelių sodybomis, buitimi, namų ruošos darbais, žaidimais, darbo įrankiais. 

     Užgavėnės – Žemaitijoje – tai pati nuotaikingiausia šventė. Šią dieną niekas nebūna nuošalyje. Visi triukšmaujame, juokiamės, sveikiname ir būname pasveikinti, linkime ir susilaukiame linkėjimų.   

Projekto tikslas ir uždaviniai   

Tikslas

Saugoti ir puoselėti tautinį, kultūrinį tapatumą ir pasididžiavimą tėvyne Lietuva, jos praeitimi ir šiandiena, susipažįstant su Žemaitijos etnografinio regiono kultūros paveldo vertybėmis,  tarme, tautosaka, tradicijomis ir kt. ypatumais. 

Uždaviniai 

Susipažinti su įvairiais amatais, verslais,  lyginti su šiuolaikinėmis profesijomis. Domėtis senoviniais daiktais, įrankiais. 

Suvokti žmonių darbo profesinę įvairovę. Pažinti profesijai būdingą aprangą, darbo įrankius. 

Ugdytis poreikį dirbti, suprasti darbo reikšmę, suvokti darbą kaip vertybę. Formuotis darbo kultūros įgūdžius bei įpročius. Numatyti tikslą, naudotis darbo įrankiais bei priemonėmis, siekti darbo rezultato. Dirbant kurti grožį, aplink save. 

Turtinti kalbą darbo įrankių, veiksmų pavadinimais, priežodžiais, patarlėmis, vaizdingais posakiais apie darbą.   

Siūlomos projekto plėtojimo temos   

Iki 3m. Nuo 3m.   

Visiems reikia namų. Kur gyvena žmonės? 

Mano namai. 

Mano ir lėlių kambariai. 

Senelės pasakų, mįslių ir žaidimų savaitė. 

Graži šarmota tėviškėlė. Mano gimtasis miestas Mažeikiai.  Ventos upė. 

Mano gimtinė – Lietuva. 

Laikas bėga, bet praeitis išlieka.

Seni daiktai pasakoja apie senovę. 

Kas bus, kas nebus, bet žemaitis nepražus. 

Keliaujame kalbos takeliu. 

Lietuviškos juostos raštai. 

Amatai. Verslai. Profesijos. 

Žiema, žiema bėk iš kiemo.   

Renginiai 

Šventinės popietės. Atmintinos dienos. Akcijos. Parodos. Išvykos.   

Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. 

Užgavėnės. 

  

Numatoma vaikų veikla   

Iki 3m. Nuo 3m.   

Apžiūrėti grupėje įrengtą etnografijos kampelį. 

Rūšiuoti paveikslėlius, kuriuose vaizduoja-mi daiktai, skirti darbui ir tuos, kuriuose vaizduojami daiktai, skirti žaidimui. 

Kalbėti, kokius darbus namuose atlieka mama, tėtis, močiutė, senelis ir kt.,  kaip padeda vaikai.

Žaidžiant, atlikti įvairius buities darbus: lyginti nosinę, plauti indus.  

Pratintis judėti ir improvizuoti laisvai, be įtampos, spontaniškai išreiškiant savo jausmus („Aš kepu blynus“, „Ruošiu stalą svečiams“)

Mėginti taisyti sulūžusį žaislą savo jėgomis ir auklėtojai padedant. 

Kalbėtis dialogu, atsakyti į klausimus.

Deklamuoti trumpus eilėraštukus, klausyti kūrinėlių, kalbėti apie tėvų darbą. 

Suprasti žodžius, žodžių junginius, reiškiančius įrankių pavadinimus.

Atpažinti ir parodyti darbo įrankius.

Mėgdžioti įvairių įrankių garsus.

Aptarti veiklą šviesiu ir tamsiu laiku. 

Niūniuoti mėgstamą dainelę, piešiant, tvarkant grupę.

Laiškų piešiniais ar grafiniais ženklais „rašymas“ ir „skaitymas“. 

Rasti iliustracijose, paveikslėliuose buitinius prietaisus. Vartoti daiktavardį ir jo mažybines formas

Konstruoti įvairius statinius iš kaladėlių, lentelių pasitariant su kitais, o paskui panaudoti statinį tolimesniam žaidimui. Niūniuoti dainelę, dirbant įvairius darbus. 

Įvardinti priešingybių ryšius (šilta-šalta, švelnu-šiurkštu, diena-naktis).

Gaminti įvairius darbelius pagal galimybes.

Bandyti išgauti įvairius ornamentus taškuojant teptuku, spustelėjant stačią teptuką. 

Kartu su auklėtoja pasidaryti lėlių. Verti karolius iš skirtingo dydžio gamtinės ir kt. medžiagos. 

Žaisti ir kviesti bei skatinti kitus smagių žaidimų, ratelių, šokių.

Pajusti laisvės jausmą „matuojantis“ įvairių profesijų vaidmenis, įsirengiant žaidimo vietą, pasirenkant vaidmenis, užimtumą.

Apžiūrėti senovinius medinius šaukštus, aiškintis iš ko jie padaryti, ragauti maistą. Apsilankyti seklyčioje, darželio muziejuje domėtis, atpažinti ir įvardinti senovinius daiktus. Diskusija ,,Laikas bėga, bet praeitis išlieka“. 

Dalyvavimas rengiant pažinties su tautiniu paveldu atskleidžiančios medžiagos ir nuotraukų ekspoziciją ,,Ką mena praeities puslapiai?“ darželio galerijose.

Diskutuoti apie profesijų kaitą, reikalingumą. Pastebėti mechanizuoto ir automatizuoto darbo privalumus. Domėtis paslaugas teikiančių žmonių darbu

 Sužinoti apie pavojingus sveikatai amatus, profesijas, kaip apsisaugoti, išvengti pavojų ar sužalojimų. 

Žaisti kūrybinius vaidmeninius žaidimus, „pirkti“, „parduoti“, „mokėti litais“.

Prisiminti, kokių specialybių meistrai naudoja medžiagas, ką gamina.  

Įsitraukti į žaidybinę – siužetinę situaciją ir išreikšti kūno dydžio, svorio, judėjimo ypatybes („Aš - gaisrininkas“, „Aš – policininkas“) su inventoriumi ir be jo.

Vartoti šnekamojoje kalboje žodžius reiškiančius veiksmą, darbo pradžią,  pabaigą.

Plėšti, karpyti grafinius ženklus – raides, skaičius, rodykles, panaudoti vaidinimuose, žaidimuose.

Skaičiuoti toliau nuo nurodyto skaičiaus. 

Suprasti skaičiaus sandarą iš vienetų, priskaičiuojant ir atskaičiuojant po 1.

Dėlioti siužetinius paveikslėlius loginių įvykių seka. 

Parodyti daiktų kiekį simboliu, sąlyginiu matu iki 10. 

Suvokti erdvės ryšius savo ir kitų atžvilgiu.

Kopijuoti, apvedžioti spausdintines raides, skaičius, geometrines figūras. 

Statyti, maketuoti, stengiantis simetriškai ir asimetriškai išdėstyti statinio konstrukcijas. 

Atpažinti, rasti įvairių dirbinių, puošybos elementų, formų.  

Kopijuoti, kurti ornamentus, taškeliais, brūkšneliais, linijomis puošiant pačių padarytus darbelius.

Žaisti įvairius žaidimus amatų, verslų, meistrystės tematika.

Šokti ratelius, linksmai mėgdžiojant amatininkų, darbo judesius. 

Susipažinti su senoviniais maisto ruošimo reikmenimis.

Paragauti senovinio tradicinio patiekalo.  


Kovas – gamtos pabudimo,  pažinimo ir tyrinėjimų metas

 

Aktualumas   

     Ekologinės aplinkosauginės problemos kelia susirūpinimą tiek Lietuvos, tiek viso pasaulio žmonėms. Vaikams, kaip būsimiems visuomenės piliečiams, ypač svarbu yra mokėjimas stebėti aplinką, įžvelgti joje esančias problemas ir pagal galimybes jas spręsti. Šiuo projektu siekiama ugdyti gamtos, Žemės ir jos išteklių saugojimo sampratą.   

Projekto tikslas ir uždaviniai   

Tikslas

Gilinti žinias ekologijos, aplinkosaugos srityje, suvokti gamtos svarbą žmogaus gyvenime,  ugdyti gebėjimą matyti gamtos grožį ir kurti jį savo aplinkoje. 

Atliekant įvairius tyrinėjimus plėtoti vaikų patirtį. 

Uždaviniai

Suvokti gamtos ir žmogaus veiklos ryšį. Gėrėtis neužteršta aplinka, plėsti suvokimą apie kenksmingas medžiagas buityje.

Siekiant glaudesnio ryšio su gamta, domėtis ir pažinti augalus, grįžtančius paukščius.  

Saugiai veikti ir judėti lauke, savarankiškai saugiai elgtis buityje. 

Įsijaučiant į atbundančios gamtos teikiamą žavesį, malonumą stiprinti psichinę sveikatą.   

Siūlomos projekto plėtojimo temos   

Iki 3m. Nuo 3m.   

Pavasario džiaugsmai. 

Gėlytės – saulutės dukrytės. 

Gandro diena

Viskas apie paukštelius. 

Ekologiniu takeliu

Jau pavasarėlis ruošias džiugint mus. 

Paukšteliai sugrįžta. 

Žiedai – bitutės darbai. 

Žemės diena.

Velykos – gyvybės atbudimas.   

Renginiai 

Šventinės popietės. Atmintinos dienos. Akcijos. Parodos. Išvykos.   

Kaziuko mugė .

Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. 

Kovo 20-oji - Žemės diena

Akcija ,,Rink baterijas ir mobiliuosius telefonus’’. 

Susitikimo su Velykų bobute ir kiškučiu šventinė popietė.   

Numatoma vaikų veikla   

Iki 3m. Nuo 3m.   

Stebint augalus, suprasti, kuo augalai yra panašūs, kuo skiriasi (spalva, lapų forma ir kt.). 

Stebėti augalų sėklų sodinimo, daigų daiginimo procesą. Sužinoti ko reikia augalų augimui (žemės, drėgmės ir šviesos). 

Daiginti įvairias sėklas, stebėti jų dygimą ir augimą. Rūpintis „palangės daržu“. 

Prižiūrėti, laistyti grupėje esančius augalus, purenti žemę. 

Grožėtis žydinčiais augalais, liesti, uostyti. 

Prisiminti lauke augančių augalų pasikeitimus įvairiais metų laikais. 

Natūralioje aplinkoje aptarti augalus. 

Tvarkytis lauko aikštelėje. 

Klausytis eilėraštukų ir kūrinėlių apie augalus, deklamuoti trumpus eilėraštukus. 

Apibūdinti patikusį augalą. 

Ieškoti informacijos knygose, enciklopedijose, skatinti klausinėti. 

Piešti augalus monotipijos technika. 

Spalvomis reikšti metų laikų pokyčius. 

Šokti pagal muzikinius įrašus. 

Klausytis, patiems atlikti tautosakos kūrinėlius, liaudies daineles. 

Klijuoti, iškirpti augalų siluetus. 

Klausytis, girdėti įvairius aplinkos garsus.

Pailsėti relaksacinėje aplinkoje. 

Ragauti vaistažolių arbatos. 

Lankytis parke, stebėti augmeniją, paukščius. 

 Pažinti lytėjimu sausą ir šlapią žemę. 

Pratintis saugiai elgtis su kastuvėliais, grėbliukais ir kitais lauko žaislais. 

Pastebėti augalus, kuriuos sutinkame tik vasarą, kai šilta, kitus – ir žiemą, vieni – trumpaamžiai, kiti – ilgaamžiai. 

Ugdyti(s) pastabumą, mąstymą, pažinti augalų spalvas, formas, dydį, erdvinę padėtį.

Prisiminti ir aptarti kaip visais metų laikais prisidedame prie augmenijos ir aplinkos tvarkymo: rudenį - grėbėme lapus, žiemą - valėme sniegą, pavasarį - purename žemę ir kt. 

Įsitikinti, kad augalams reikia vandens, šilumos, šviesos, dirvožemio.

Susipažinti su vaistiniais augalais.

Stebėti supančią aplinką, parodyti, įvardinti augalų dalis. Apibūdinti patikusį augalą. 

Lyginti ir pastebėti augalų skirtumus (spalvų, formų, dydžio). 

Daiginti, auginti, žydinti augalus, stebint gyvybės atbudimą. 

„Užrašyti“ augalo vystymo(si) istoriją piešiniais, paveikslėliais. 

Lankytis parke, skvere aptarti augalų pokyčius įvairiu metų laiku. 

Per mikroskopą, lūpą stebėti pumpurus, smulkius vabaliukus, kirmelytės. 

Susipažinti su retais, nykstančiais augalais. 

Kartu, draugiškai dirbti gamtos kampelyje,

lauko aikštelėje. Taisyklingai naudotis darbo įrankiais. 

Sėti sėklas, daigelius, persodinti gėles.  Susitvarkyti darbo vietą. 

Prižiūrėti grupėje „palangės daržą“. 

Klausytis smulkiosios tautosakos kūrinėlių, deklamuoti eilėraščius, minti mįsles, pabaigti auklėtojos pradėtą pasakojimą apie augalus. 

Ieškoti enciklopedijose informacijos apie augalus, skatinti klausinėti. 

Apžiūrinėti plakatus, paveikslus su augalais. 

Aiškintis iš kur atsiranda, kaip gaminamas popierius. 

Supažindinti ir įtvirtinti apibendrinančias sąvokas: lapuočiai, spygliuočiai, medžiai, krūmai ir kt.

Tautodailėje rasti augalų motyvais puoštų dirbinių. 

Tapytus darbelius papildyti džiovintais augalais. 

Komponuoti puokštes. 

Kurti paveikslėlius aplikuojant. 

Kurti gėlių piešinių knygeles. 

Darytis gėlių karūnėles, vaidinti. 

Lavinti (s) balso galimybes dainuojant, taisyklingai kvėpuoti, atlikti įvairius kvėpavimo pratimus. 

Žaisti judriuosius žaidimus. Mėgautis erdve ir laisvai pasirinktais žaidimais

Patirtus įspūdžius reikšti kūno plastika

Gaminti, ragauti įv.  sveikuolių valgius. 

Sužinoti apie darbo ir poilsio kaitą, aktyvios ir pasyvios veiklos įtaką sveikatai.  


Balandis – sveikatingumo ir švaros metas

 

Aktualumas   

Sveikatos statistikos duomenys rodo vis prastėjančią vaikų sveikatos būklę. Analizuojant vaikų sergamumą matyti, kad didžiausią dalį bendro sergamumo struktūroje sudaro kvėpavimo organų ligos. Dramatiškai išaugo psichikos bei elgesio sutrikimų. Profilaktinių patikrinimų duomenys rodo laikysenos sutrikimų didėjimo tendenciją ir ikimokyklinio amžiaus vaikų grupėse. Padidėjo vaikų sergamumas jungiamojo audinio ir skeleto raumenų, nervų sistemos ir jutimo organų ligomis, profilaktinių patikrinimų metu išaiškinama vis daugiau regos sutrikimų. Sveikatos informacijos centro pateikiami vaikų iki 14 metų sveikatos kompleksinio vertinimo duomenys rodo, kad visiškai sveikų vaikų yra mažiau nei pusė. Todėl sveikos gyvensenos ugdymas ypač aktualus.   

Projekto tikslas ir uždaviniai   

Tikslas

Rūpintis savo ir kitų saugumu ir sveikatos saugojimu. Siekti fizinio judėjimo, sveikos mitybos, saugios  gyvensenos įgūdžių svarbos sveikatai supratimo. 

Uždaviniai

Domėtis, suvokti  save, kaip atskirą asmenį, atrandant vis įvairesnius savęs pažinimo būdus. Įgyti žinių apie kūno sandarą, suvokti savo fizinę būklę ir kūno poreikius, rūpintis savo išvaizda.

Suvokti savo dvasinį pasaulį, nusakyti nuotaiką. Įgyti pasitikėjimą savimi ir savo gebėjimais.

Ugdytis lankstumą, vikrumą, ištvermingumą, valią, drąsą. Jausti savo fizinių gebėjimų ribas, nuovargį.

Pratintis laikytis asmens higienos įgūdžių ir įpročių, suvokti tvarkos ryšį su sveikata.  

Įgyti sveikos  mitybos įgūdžių.

Sužinot kur kreiptis pagalbos susirgus, įvykus nelaimei, ištikus bėdai.

Domėtis vandens svarba žmogui ir supančiai aplinkai.

Dalyvauti aplinkosaugos renginiuose, sporto šventėse ir pramogose.   

Siūlomos projekto plėtojimo temos   

Iki 3m. Nuo 3m.   

Kaip aš augu?

Augsiu stiprus ir sveikas. 

Labai myliu savo dantukus.

Vandenėlis šaltas ir veidelis baltas. 

Muilas – švaros karalius.

Ką man sako šviesoforas? Aš nepaprastas ir įdomus. Mano kūnas.

Saugau save ir kitus. 

Kad sveiki dantukai būtų.

Ką mes žinome apie vandenį? 

Sportas – sveikata.

Gatvėj būsi atsargus – būsi sveikas ir saugus. Aš saugus kai žinau. Kodėl man draudžiama?   

Renginiai 

Šventinės popietės. Atmintinos dienos. Akcijos. Parodos. Išvykos.   

Akcija ,,Tvarkome savo aplinkąį’’.  

Balandžio 2-oji - tarptautinė vaikiškos knygos diena. 

  

Numatoma vaikų veikla   

Iki 3m. Nuo 3m.   

Stebėti save veidrodyje. Suvokti savo lytį. 

Žinoti savo vardą. Žaidžiant su lėlytėmis sugalvoti joms vardus. 

Pratinti saugiai žaisti ir bėgioti, žaisti šalia vienas kito, žaisti drauge.

Pagal galimybes atlikti savitvarkos veiksmus.

Saugiai laipioti kopėtėlėmis, įlipti ir išlipti į (iš) tam skirtas dėžes, suptis sūpuoklėmis, gaudyti, mesti, spirti, rinkti kamuolius.

Uostyti, liesti, ragauti vaisius ir daržoves.

Sužinoti, koks maistas tinka ir kenkia sveikatai. 

Pratintis laikytis pagrindinių valgymo taisyklių.

Taisyklingai sėdėti. 

Žaisti ramius žaidimus. Pailsėti relaksacinėje aplinkoje. 

Žaisti žaidimus su vandeniu. 

Lavinti kalbinį kvėpavimą įvairaus ilgio, tono žodžiais. 

Lavinti smulkiąją motoriką (pirštukų žaidimai).

Atlikti artikuliacinius mankštos pratimus. 

Vartyti knygeles, „skaityti“ iliustracijas.

Stebėti nuotaikų paveikslėlius, rasti savo nuotaiką. 

Keistis žaislais.

Paguosti, pamyluoti draugą. 

Stebėti vyresnių vaikų žaidimus.

Skirti kūno bei veido dalis.

Stebėti gamtos reiškinius. Aprengti lėles pagal dienos orą. 

Rengti, valgydinti, gydyti žaisliukus. 

Atrasti savo kūną kaip muzikos instrumentą: ploti, belsti, trepsėti, caksėti, plekšnoti. 

Žaisti žaidimus įtvirtinančius kūno dalių pažinimą.

Ieškoti informacijos Ieškoti informacijos sporto, sveikos gyvensenos temomis, apie žalingus maisto produktus.

Sudaryti naudingų produktų lankstinukus. 

Klausytis liaudies ir grožinės literatūros kūrinėlių, vartyti knygeles, stebėti, analizuoti paveikslėlius apie sveikatą, saugumą. 

Sužinoti apie aktyvios veiklos ir poilsio kaitą. Pailsėti relaksacinėje aplinkoje. 

Žinoti pagrindines saugaus eismo taisykles. 

Žinoti savo adresą, kelią į darželį. 

Sudaryti savo kūno augimo ir vystymo(si) lentelę.

Žinoti, kaip išvengti susižalojimų, traumų. 

Žinoti, kas gali padėti ištikus nelaimei. 

Sužinoti mergaičių ir berniukų skirtumus, vardinti mergaičių ir berniukų vardus. 

Realiai vertinti savo ir kitų galimybes, suprasti, kad yra vaikų su negale.

Pratintis valdyti savo emocijas, elgesį, atsiprašyti. 

Pastebėti nuskriaustą draugą.

Susitarti ir savarankiškai pasirinkti fizinę veiklą. 

Grupuoti įvairių maisto produktų paveikslus, komentuoti.

Sudaryti naudingiausių produktų lenteles.

Aiškintis švaraus oro ir sveikos aplinkos sąvokas. Ieškoti informacijos knygelėse, vaikų enciklopedijose. 

Įgyti žinių apie žmogaus kūną. Teisingai pavadinti kūno dalis, žinoti jų funkcijas.

Vartyti ir aiškintis medicinos žinyną „Žmogaus kūnas“. Įgyti žinių apie ūgį ir svorį.

Pratintis lauke taisyklingai kvėpuoti.

Žinoti grūdinimosi naudą.

Nustatyti daikto padėtį savęs ir kito atžvilgiu,

Daryti lankstinukus, knygeles, plakatus susijusius su sveikatingumu. 

Tyrinėti, kurias kūno dalis galima ritmiškai judinti. Šokti poromis, po vieną.

Taisyklingai atlikti visus kūno raumenis lavinančius pratimus.

Stiprinti kvėpuojamuosius raumenis, gilų ir ritmingą kvėpavimą.

Žaisti judrius ir sportinius žaidimus lauke.  


Gegužė – pagarbos mamai, tėčiui, šeimai ir iškylų metas


 

Aktualumas   

Nepaisant greitų socialinių pokyčių, šeima – kiekvienos visuomenės stabilumo centras. Šeima – saugumo ir laimės vieta, kur visi išmoksta solidariai gyventi. Tai ypač aktualu tuo metu, kai vaikai auga ir šeima jiems suteikia saugią aplinką. Vaikų raidai labai svarbu, kad juos augintų abu tėvai – motina ir tėvas. Kiekvienoje kultūroje šeima yra žinoma kaip patikimiausia solidarumo forma, garantuojanti visuomenės išlikimą. Todėl labai svarbu išugdyti pagarbą, dėkingumą mamai, tėčiui, seneliams ir kitiems šeimos nariams.  

Vasara – atostogų, iškylų metas. Vaikams labai aktualu ne tik sužinoti apie tai, kokie pavojai gali tykoti miške, prie vandens telkinių ir kt., bet ir kaip turiningai praleisti laiką gamtoje.   

Projekto tikslas ir uždaviniai   

Tikslas 

Įgyti, plėsti ir gilinti supratimą apie šeimą. Nusiteikti laikytis šeimos tradicijų ir papročių. 

Susipažinti su išvykų, ekskursijų, laisvalaikio praleidimo gamtoje ypatumais.

Uždaviniai

Suvokti dėkingumo ir pagarbos šalia esantiems žmonėms, jų gyvybei, poreikiams, nuomonei, darbui, kūrybai, prasmę. Domėtis, rūpintis savo šeima ir jos tradicijomis. 

Domėtis vasaros gamta. Susipažinti su kaimo gamta, žmonių gyvenimu, darbu. 

Pasirengti ir organizuoti šeimos šventinę popietę. Dalyvauti vaikų gynimo dienos pramogoje.   

Siūlomos projekto plėtojimo temos   

Iki 3m. Nuo 3m.   

Mamytė mylima. 

Noriu būti toks kaip tėtis. 

Graži mūsų šeimynėlė. 

Spalvos ir spalviukai. Mums smagu kurti. Mano mylimiausi žmonės.

Vasara – kelionių metas. Transportas.  

Menų savaitė.   

Renginiai 

Šventinės popietės. Atmintinos dienos. Akcijos. Parodos. Išvykos.   

Pirmasis gegužės sekmadienis – Motinos diena.

Gegužės 15-oji – Šeimos diena.

Pirmasis birželio sekmadienis – Tėvo diena. 

Išvykos į tėvelių darbovietes. 

Šeimos šventinė popietė. 

Atsisveikinimo su darželiu šventinė popietė. 

Birželio 1-oji – Tarptautinė vaikų gynimo diena. Oro burbulų ir aitvarų šventė.   

Numatoma vaikų veikla   

Iki 3m. Nuo 3m.   

Šeimos nuotraukų albumų vartymas, komentavimas įvardinant šeimos narius,  eksponavimas grupės aplinkoje.

Lietuvių liaudies pasakų, dainų apie mamytę, tėvelį, senelius, brolius ir seseris klausymas ir dainavimas, atpasakojimas.  

Savarankiškai pasirinkti žaidimą. Žaisti žaidimus, susijusius su transportu, kelionėmis, pramogomis.

Pasakyti malonių žodžių kviečiant žaisti.

Stebėti eismą gatvėje, kelio ženklus, pažinti transporto priemones. Kalbėtis, aiškinti draugui eismo taisykles, kaip tinkamai ir saugiai elgtis gamtoje.  Klausytis transporto priemonių skleidžiamų garsų, imituoti juos garsais, garsažodžiais. 

Žaisti su stumdomais, traukiamais žaislais imituojant garsažodžiais. 

Paveikslėlių su žaidžiančiais vaikais stebėjimas ir veiksmo įvardijimas (spiria, meta, bėga ir pan.)

Niūniavimu migdyti lėlytes, žaisti su mechaniniais, garsą skleidžiančiais, muzikiniais žaislais. 

Žaisti žinomus l.l. žaidimus su judesiais: „Ganau ganau aveles“ ir kt.

Lauke žaisti judrius žaidimus, gaudyti saulės zuikutį, važinėti triratukais. 

Ugdytis gerus, sveikatai palankius tarpusavio santykius, pagarbą ir meilę namiškiams. 

Žiūrint šeimos nuotraukas kalbėti apie šeimą, jos narius, pomėgius, amžių ir kt. Pokalbiai diskusijos apie senelius, jų gyvenamąją vietą, mėgiamus užsiėmimus. 

Žaidžiant panaudoti savo praktines žinias, atkurti pažįstamas gyvenimiškas scenas. 

Pasakoti apie šeimos išvykas į gamtą.

Žaidžiant siužetinius – vaidmeninius žaidimus  kalbėti tarmiškai. 

Sužinoti, kokius žaidimus žaidė seneliai, tėveliai. 

Žaisti „telefoną“. Aptarti planuojamą žaidimo eigą

Žaisti su judančiais, kalbančiais (mechaniniais) žaislais, padedant auklėtojai patiems darytis aitvarus, malūnėlius. 

Pasidaryti ir išbandyti šešėlių teatrą. Pasitelkti ištiktukus, jaustukus. 

Žaisti l.l. žaidimus ratelius „Audėjėlė“, „Klausė žvirblis čiulbuonėlis“ ir kt. Pasakyti tikslų žaidimo pavadinimą.

Piešti, aplikuoti šeimos narių portretus. Parengti portretų parodėlę grupėje ar kt.

Panaudoti lankstinius žaidimuose. 

Štampuoti popierinėms lėlėms rūbelius, juos iškirpti. 

Įgyti patirties kuriant dvimačius ir trimačius kūrinius.

Kurti muziką, organizuoti koncertus, dainuoti lopšines lėlėms.

Dalyvauti sporto šventėse, pramogose.

Važinėtis triračiais, dviračiais, paspirtukais.

Išmokti negirdėtų skaičiuočių.

Žaisti estafetes,  atsipalaidavimo žaidimus. Paaiškinti žaidimo taisykles. Nusakyti laimėjimo ar pralaimėjimo sąlygas. 

Skanduotėmis, raginimais, padrąsinimais palaikyti savo komandos draugus. 

 


UGDYMO PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS


Vertinimo sampratos pamatas – atskleisti, ką vaikas žino ir gali, kokie jo pasiekimai. Nuolat stebint vaiką, stengiamasi išsiaiškinti, ką jis labiausiai mėgsta veikti, kokius žaidžia žaidimus, kas jam kelia baimę, kas nepatinka, kokia dažniausia būna jo nuotaika, kaip jis bendrauja su suaugusiaisiais, kaip reiškia pyktį. Be to, kas būdinga jo raidai ir pasaulio pažinimo būdui, kokie jo pomėgiai, poreikiai, elgesio ypatumai, ar jis moka klausytis, ar girdi, kas jam sakoma.

Vertinimo paskirtis yra ta, jog atsiranda galimybė sekti vaiko pasiekimus: sudaromos sąlygos, kad ugdymo programa atitiktų jo poreikius ir garantuotų, kad kiekvieną vaiką lydėtų sėkmė. Be to, vertinant išryškėja, kuriems vaikams gali prireikti individualios ar papildomos pagalbos.

Vaikų  pasiekimų lygis bei pažanga vertinama kasmet, mokslo metų pradžioje ir pabaigoje, kad būtų galima tinkamai planuoti, koreguoti individualią vaiko pasiekimų raidą.

Vaiko pažangą vertina grupės auklėtojas, tėvai , specialistai.

Vaikas taip pat yra aktyvus pasiekimų vertinimo dalyvis: vaikui suprantama forma apibūdinamas pasiekimų vertinimo tikslas, įsiklausoma į jo nuomonę dėl vertinimo būdų, procedūrų, su vaiku aptariami jo pasiekimai, būtinai pabrėžiant sėkmę.

Vertinimas - nuolatinis procesas, kuris vyksta pastoviai. Kartais stebėjimas būna neformalus ir nieko neužsirašinėjama. Kitais kartais stebima turint aiškų tikslą: pasižymima, ar vaikas įgijo tam tikrų įgūdžių, ar suvokė tai, ką reikėjo. Derindama formalų ir neformalų stebėjimą, auklėtoja susidaro tikslų kiekvieno vaiko įgūdžių bei gebėjimų vaizdą.

Vaikų pasiekimai vertinami, taikant šiuos metodus: stebėjimą, veiklos produktų analizę, pokalbius, tyrimus. Apie vaikų pasiekimus informuojami tėvai. Jiems parodoma surinkta medžiaga, bendra informacija kabinama lentoje, pasidžiaugiama vaiko sėkme: darbeliais, ypatingais pasiekimais, pavyzdžiui, dailės ar muzikos srityje.

Vaikų  pasiekimų duomenys fiksuojami ir kaupiami vertinimo aplanke. Įvertinimo aplankas – tai vaiko darbelių, atliktų pratybų, užduočių rinkinys, sukurtos knygelės, vaiko klausimai, pasakojimai, samprotavimai, žodinė kūryba, išsakytos idėjos, vaiko rašytinės kalbos pavyzdžiai,  įvairios vaiko veiklos stebėjimo užrašai, pedagogo refleksija apie vaiko pasiekimų lygį, daromą pažangą ir ugdymo perspektyvą.

Ugdymo pasiekimų vertinimo rezultatai panaudojami vaikų pažinimui, veiklos planavimui, ugdymo proceso individualizavimui, tėvų individualiai informacijai. Viso vertinimo paskirtis – padėti vaikui tobulėti.

NAUDOTA LITERATŪRA IR INFORMACIJOS ŠALTINIAI

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853).

Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 115-3228). 

Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2003-08-20 nutarimu Nr. IX-1569.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-983.

Lietuvos vaikų ikimokyklinio ugdymo koncepcija, 1989.

Vaikų darželių programa  ,,Vėrinėlis”. Vilnius: Leidyklos centras, 1993.

Bendroji priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa. Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras, 2003.

Veronika Songailienė. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimo sistema. - ,,Žvirblių takas”. Vilnius: UAB leidykla ,,Gimtasis žodis”, 1999 Nr. 4.

Autorių kolektyvas. Priešmokyklinių grupių ir klasių programa. - ,,Žvirblių takas”. Vilnius: UAB leidykla ,,Gimtasis žodis”, 2007 Nr. 2.

Universaliosios sveikatos ugdymo bei rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos. Vilnius: Švietimo ir mokslo ministerija, 2000.

Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašas, patvirtintas Lietuvos respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2005  m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. ISAK - 627 „Dėl Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašo“. 

 



NaujienosStruktūra ir kontaktaiVeiklaTeisinė informacijaTeisės aktaiPlanavimo dokumentaiViešieji pirkimaiFinansinės ataskaitosTėvams 2% Parama Laisvos darbo vietos