NaujienosStruktūra ir kontaktaiVeiklaTeisinė informacijaTeisės aktaiPlanavimo dokumentaiViešieji pirkimaiFinansinės ataskaitosTėvams 2% Parama
Žemalės pradinė
Ugdymo planaiVeiklos planasPradinio ugdymo planaiPriešmokyklinio ugdymo planaiIkimokyklinio ugdymo programaBibliotekos veiklos planaiVaiko gerovės komisijos veiklos planasMokyklos tarybos planasUgdymo proceso priežiūraStrateginis planas
Pradinio ugdymo planai

PATVIRTINTA


Žemalės pagrindinės mokyklos

direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d.


įsakymu Nr.V1-24





MAŽEIKIŲ R. ŽEMALĖS PAGRINDINĖS MOKYKLOS 2015–2016 MOKSLO METŲ             PRADINIO, IKIMOKYKLINIO, PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMŲ PLANAI


I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS


Mažeikių r. Žemalės pagrindinės mokyklos pradinio ugdymo programos bendrasis ugdymo planas (toliau – Bendrasis ugdymo planas) reglamentuoja pradinio ugdymo programos ir neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą mokykloje. 


Bendrojo ugdymo plano paskirtis – apibrėžti Pradinio ugdymo programos įgyvendinimo nuostatas, kuriomis vadovaudamasi mokykla  savarankiškai bei tikslingai, atsižvelgdama į mokyklos bendruomenės poreikius, planuoti ir organizuoti pradinį ugdymą. 

Bendrajame ugdymo plane vartojamos sąvokos: 


Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas  arba mokinių žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.


Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, dalykui diferencijuotai mokytis ar mokymosi pagalbai teikti.


Mokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas, vadovaujantis Bendruoju ugdymo planu.


Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma. Specialioji pamoka – pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta


įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti. Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialiųjų


ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus. Ugdymo planas – ugdymo programos įgyvendinimo aprašas.

4.  Kitos  Bendrajame  ugdymo  plane  vartojamos  sąvokos  atitinka  Lietuvos  Respublikos

švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.


II SKYRIUS

MOKYKLOS UGDYMO PLANO RENGIMAS


5.  Mokyklos  2015–2016  mokslo  metų  pradinio  ugdymo  planas  (toliau  –


Mokyklos ugdymo planas) rengiamas, vadovaujantis Bendruoju ugdymo planu, Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, 1 priedo „Pradinio ugdymo bendroji programa“ (toliau – Bendroji programa) nuostatomis dėl ugdymo turinio kūrimo ir mokymosi pasiekimų, pradinį ugdymą, neformalųjį vaikų švietimą ir mokyklos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei mokyklos strateginiu planu.


2


Mokykla, rengdama Mokyklos ugdymo planą, remtiasi švietimo stebėsenos, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų duomenimis ir rekomendacijomis, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo procese informacija, mokyklos įsivertinimo ir išorės vertinimo duomenimis. 


Rengiant Mokyklos pradinio ugdymo planą, mokyklos vadovo įsakymu sudaryta darbo grupė, į kurią  įtraukti mokytojai, mokyklos administracijos, mokyklos Vaiko gerovės komisijos atstovai, tėvai (globėjai) ( 2015-05-29 direktorės įsak. Nr.V1-18) 


            8. Mokyklos ugdymo plane nustatomos pradinio ugdymo programos įgyvendinimo nuostatos, kurios atspindi pradinio ugdymo organizavimo specifiką. 


           9.  Mokykla rengia  atskirą  pradinio ugdymo programos įgyvendinimo Mokyklos ugdymo planą. 


Mokyklos ugdymo planą iki ugdymo proceso pradžios tvirtina mokyklos vadovas, projektą suderinęs su mokyklos taryba, savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) .


11. Mokyklos ugdymo plane įteisinami mokyklos bendruomenės susitarimai dėl:


                   ugdymo tikslų ir uždavinių, keliamų mokyklos vienerių metų ugdymo laikotarpiui ; 


pradinio ugdymo proceso organizavimo laikotarpių (pusmečiai), papildomų atostogų; 


Bendrajai programai įgyvendinti skiriamų ugdymo valandų paskirstymo varianto (-ų), numatyto (-ų) Bendrojo ugdymo plano 24 punkte, pasirinkimo, ugdymo valandų konkrečiai klasei paskirstymo; 


ugdymo turinio formavimo (integralaus, dalykinio ir (ar) mišraus ugdymo), mokymosi organizavimo formų (pamoka, projektinė, kūrybinė veikla ir pan.); 


ugdymo turinio planavimo laikotarpių, struktūros ir kitų su ugdymo turinio planavimu susijusių aspektų; 


edukacinių erdvių kūrimo, panaudojimo ir pritaikymo, atsižvelgiant į mokinių ugdymosi poreikius, keliamus ugdymo tikslus; 


Bendrosios programos pritaikymo mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl išskirtinių gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių, ir pradinio ugdymo individualizuotos programos įgyvendinimo; 


švietimo pagalbos mokiniui ir mokytojui teikimo (pvz., mokymosi pagalbos esant žemiems mokinių pasiekimams ar mokiniui (-iams) susiduriant su mokymosi sunkumais ar siekiant kompensuoti mokymosi pasiekimų skirtumus, susidariusius dėl mokymosi pagal kitos šalies pradinio ugdymo programą (papildomų ugdymo valandų skyrimo, atsakingų asmenų ar specialistų komandos sudarymo ir kt.); 


ugdymo valandų, skiriamų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, panaudojimo; 

-

 klasių jungimo, jungtinei klasei skiriamų valandų skaičiaus, jungtinės klasės organizavimo; 


mokinių mokymosi krūvio reguliavimo priemonių: pasiekimų patikrinamųjų darbų organizavimo būdų (kontrolinių, diagnostinių testų, savarankiškų darbų ir kt.) ir laikotarpių, didžiausio patikrinamųjų darbų skaičiaus per savaitę, namų darbų skyrimo; 

mokinių ugdymo pasiekimų ir pažangos vertinimo metodikos ir tvarkos; 


vadovėlių ir kitų mokymo(si) priemonių pasirinkimo, naudojimosi jomis mokykloje principų ir tvarkos; 


pažintinės ir kultūrinės veiklos organizavimo;

11.16. neformaliojo vaikų švietimo programų pasirinkimo ir jų įgyvendinimo (derinant su Bendrosios programos dalykų ugdymo programomis ar vykdant atskiras programas), skiriamų ugdymo valandų, mokinių skaičiaus grupėse;


11.17. prevencinių ir kitų ugdymo programų pasirinkimo ir jų įgyvendinimo (integruojant į Bendrosios programos dalykus ar vykdant atskiras programas, skiriant joms tikslines ugdymo valandas);

11.18. bendradarbiavimo su mokinių tėvais (globėjais) tikslų ir formų;


11.19. kitų šio dokumento 11 punkte nenurodytų, tačiau mokyklai svarbių pradinio ugdymo programos įgyvendinimo nuostatų.


12. - 

III SKYRIUS

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS


PIRMASIS SKIRSNIS

PRADINIO UGDYMO PROCESO TRUKMĖ


13. Mokslo metai:


13.1. 2015–2016 mokslo metai prasideda 2015 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2016 m. rugpjūčio 31 d. Ugdymo procesas prasideda 2015 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2016 m. birželio 3 d. 

14. Vienerių mokslo metų ugdymo proceso trukmė 2015–2016 mokslo metais 


15. Mokiniams skiriamos atostogos: 


 

Atostogos 2015–2016 mokslo metai   

Rudens 2015-10-26–2015-10-30   

Žiemos (Kalėdų) 2015-12-28–2016-01-08   

Žiemos 2016-02-15   

Pavasario (Velykų) 2016-03-21–2016-03-25   

Vasaros 2016-06-06–2016-08-31   

 


16. -


17. Papildomoms atostogoms skiriama 10 ugdymosi dienų (mokyklos tarybos 2015-08-31 posėdžio protokolas Nr. V5-5 ir direktorės įsakymas Nr. V1-26 ).


 

Atostogos prasideda Atostogos baigiasi   

11-02

 02-09 11-06

  02-15  



18. Nuo 5 iki 10 ugdymo proceso dienų per mokslo metus skiriama kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei veiklai. Ji organizuojama mokyklos pasirinktu laiku ( mokytojų tarybos 2015-08-31 posėdžio protokolo Nr. V6-7). 



 

Eil.  Nr. Data Renginio tema Atsakingas   

1. Rugsėjis Pažintinė išvyka Pradinių klasių mokytojos   

2. Spalis Savivaldos diena- Mokytojo diena Pradinių klasių mokytojos   

3. Spalis Rudenėlio šventė Pradinių klasių mokytojos   

4. Gruodis Kalėdiniai renginiai Pradinių klasių mokytojos   

5. Vasaris Raiškaus skaitymo konkursas Pradinių klasių mokytojos   

6. Kovas Kaziuko mugė Pradinių klasių mokytojos   

7. Kovas Žemės dienos renginiai Pradinių klasdių mokytojos   

8. Balandis Saugiam eismui skirti renginiai Pradinių klasių mokytojos   

9. Gegužė Koncertas Motinos dienai Pradinių klasių mokytojos   

10. Gegužė Mokslo metų užbaigimo  šventė. Pradinių klasių mokytojos  


19. Paskelbus ekstremalią situaciją, keliančią pavojų mokinių gyvybei ar sveikatai, taip pat oro temperatūrai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei, mokyklos vadovas, suderinęs su Mokyklos taryba, priims sprendimus dęl ugdymo proceso koregavimo ( mokyklos tarybos 2015-08-31 posėdžio protokolas Nr. V5-5). Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO

BENDROSIOS NUOSTATOS


Bendroji programa įgyvendinama, vadovaujantis, mokinių pasiekimų vertinimo, aplinkos kūrimo nuostatomis. 


 Mokyklos ugdymo turinys formuojamas atrenkant ir pritaikant ugdymo turinį pagal mokyklos tikslus, mokinių pasiekimus,  taikant standartizuotus testus  rezultatus  ir rekomendacijas dėl mokinių pasiekimų gerinimo. 


-

Bendrajai programai ir neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti: 


Ugdymo valandos trukmė 1 klasėse – 35 min., 2–4 klasėse – 45 min.:

24. - 

24.1. 

24.3. Pradinio ugdymo  programai skiriamų pamokų skaičius per savaitę:


 

Dalyko savaitinių ugdymo valandų skaičius   

Dalykai Pradinio ugdymo   

  1–2 klasės 3–4 klasės programa   

  

(1–4 klasės)   

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 1/1 1/1 4   

Lietuvių kalba (gimtoji) 8/7 7/7 29   

Užsienio kalba (anglų) 0/2 2/2 6   

Matematika 5/4 5/4 18   

Pasaulio pažinimas 2/2 2/2 8   

Dailė ir technologijos 2/2 2/2 8   

Muzika 2/2 2/2 8   

Kūno kultūra 2/3 3/3 11   

Privalomų ugdymo valandų skaičius 1 kl. – 22 3 kl.– 24 92   

mokiniui 2 kl. – 23 4 kl.– 23   

Valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) 5 5   

poreikiams tenkinti   

    

Iš viso 97  



24.4. Mokykla pradinio ugdymo kartu su daile, muzika ir sportiniu ugdymu nevykdo. 

24.4.1.-

25. Valandos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti skiriamos, įvertinus mokinių ugdymosi poreikius, atsižvelgiant į mokyklos iškeltus ugdymo prioritetus, spręstinas ugdymo problemas. Valandos gali būti naudojamos: 

25.1. kryptingam meniniam ugdymui; 


25.2. užsienio kalbai mokyti, kai, atsižvelgiant į mokinių ugdymosi poreikius, yra tikslinga skirti 2–4 klasių mokiniams 3-ią ugdymo valandą per savaitę; 


25.3. kūno kultūrai mokyti, jei šiam dalykui skiriamos 2 ugdymo valandos per savaitę; 


25.4. Sveikatos ugdymo bendrajai programai, patvirtintai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 „Dėl Sveikatos ugdymo bendrosios programos patvirtinimo“, ir Žmogaus saugos bendrajai programai, patvirtintai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 „Dėl Žmogaus saugos bendrosios programos patvirtinimo“, įgyvendinti; 


25.5. specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio ugdymo kartu su muzikos, dailės, menų, sporto ir kitu ugdymu programų) specializuoto ugdymo dalies dalykams; 


25.6. dvikalbiam ugdymui, integruotam ugdymo procesui organizuoti ir kitai ugdymo veiklai, jei per pamoką dirba du mokytojai; 


         25.7. -


25.8. -


individualiam darbui su mokiniu (-iais), kuriam (-iems) reikalinga specialioji pedagoginė pagalba (nedidinant mokiniui privalomų ugdymo valandų skaičiaus per savaitę, pvz., kai vienu metu dirba du mokytojai: mokytojas ir mokytojo padėjėjas arba mokytojas ir specialusis pedagogas); 


individualioms ir grupinėms konsultacijoms, mokymosi pagalbai teikti (pvz., gabiems mokiniams, mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, esant žemiems mokymosi pasiekimams); 


projektinei, kūrybinei ir kitai mokinių ugdomajai veiklai (pvz., techninei kūrybinei, gamtamokslinio tyrinėjimo ir eksperimentavimo, skaitymo gebėjimų ugdymo ir kt.), padedančiai siekti Bendrosios programos tikslų; 

mokyklos pasirinktoms prevencinėms ir kitoms programoms įgyvendinti. 


26. Ugdymo valandų skaičių klasei per savaitę sudaro: privalomų ugdymo valandų skaičius visiems klasės mokiniams, valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti, neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti skiriamos ugdymo valandos, dalyko, kuriam mokyti klasė dalijama 


grupes, ugdymo valandos. 


Ugdymo valandos, nurodytos Bendrojo ugdymo plano 23, 24 punktuose, numatytos Bendrajai programai įgyvendinti, mokyklai ugdymo procesą organizuojant grupinio mokymosi forma 

kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, vadovaujantis Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas).


28. Klasės nedalijamos į grupes:


28.1. -


28.2. -


28.3. -


28.4. - 

28.5. - 

28.6.-


29. Laikinosios grupės  nesudaromos: 

29.1. - 

29.2. -

29.3. - 

29.4.-


29.5. -

29.6. -

30. Mokykla pagal turimas lėšas nusistato mažiausią mokinių skaičių laikinojoje grupėje.


31. Bendrosios programos ugdymo dalykams, išskyrus Bendrojo ugdymo plano 39.5.2 papunktyje numatytą atvejį, laikinosios grupės iš kelių klasių mokinių pagal gebėjimų grupes nesudaromos.


Bendrosios programos tikslų siekiama ugdymo turinį formuojant pagal dalykus.


33.1. -

33.2.  -


33.3. pasirenka įvairius ugdymo turinio integravimo būdus, kai integruojami visi ar keli Bendrosios programos ugdymo dalykai kartą per mėnesį;


gali derinti Bendrosios programos ir neformaliojo švietimo programų turinį, kuriant integralų pradinio ugdymo turinį;     

Ugdymo procesas  organizuojamas pamoka.

ugdymo procesą organizuojant pamoka nepertraukiamas ugdymo(si) proceso laikas 1–4 kl. numatomas, vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai “ patvirtinimo“; 


35.2. -

ugdomoji veikla (derinant formaliojo ir neformaliojo švietimo programų turinį) per dieną trunka 5 ugdymo valandas.

36. Ugdymą organizuojant tiek pamoka, tiek kitomis mokymosi organizavimo formomis, realizuojamas ir dalykų programų, ir integruoto ugdymo turinio įgyvendinimas. 

37. Ugdymo procesas organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų ( muziejuje, parke, artimiausioje gamtinėje aplinkoje). 

38. Mokykla koreguoja ugdymo procesą ir turinį pagal pasikeitusius mokinių ugdymo poreikius, mokinių mokymosi rezultatus, išlaikydama mokslo metams skirtą ugdymo valandų skaičių. 


TREČIASIS SKIRSNIS


BENDROSIOS PROGRAMOS UGDYMO DALYKŲ, INTEGRUOJAMŲJŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS


39. Ugdymo sričių / ugdymo dalykų programų įgyvendinimas:

39.1. Dorinis ugdymas:

39.1.1. tėvai (globėjai) parenka mokiniui tikybą;


39.1.2. -


39.1.3. -


39.1.4. dorinio ugdymo dalyką mokiniui pagal tėvų (globėjų) parašytą prašymą parenka 4 mokslo metams.


39.2. Lietuvių kalba:


siekiant gerinti mokinių lietuvių kalbos pasiekimus, skaitymo, rašymo, kalbėjimo ir klausymo gebėjimai ugdomi  per visų dalykų ugdomąsias veiklas; 


39.2.3.-

39.2 4. Užsienio kalbos: 

39.2.4.1. pirmosios užsienio kalbos (anglų) mokoma antraisiais–ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais;

39.2.4.2. -

39.2.4.3.-

39.2.4.4. užsienio kalbai (anglų) mokyti  2–4 klasėse skiriama po 2 ugdymo valandas per savaitę.

39.3. Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas: 

39.3.1. gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama 2 pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko. Ugdymo veiklos, sudarančios sąlygas ugdytis praktinius gamtamokslinius, todėl dalis (1/4) dalykui skiriamo laiko skiriama organizuojant ugdymą natūralioje gamtinėje ( parke, miške, prie vandens telkinio) aplinkoje;

39.3.2. -

39.4. Matematinis ugdymas:

39.4.1. organizuojant matematinį ugdymą vadovaujamasi ne tik Bendrosios programos matematikos dalyko programa, bet ir nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rekomendacijomis, pagal galimybes naudojamos informacines komunikacines technologijas.

39.5. Kūno kultūra:

39.5.1.  kūno kultūrai skiriamos 2 ugdymo valandos per savaitę,  1 valandą per savaitę iš kūno kultūros dalykui skiriamų ugdymo valandų skiriame šokio programai;

39.5.2. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės organizuojamos taip:

 39.5.2.1. 

mokiniai dalyvauja ugdymo veiklose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas; 


-

siekiant skatinti mokinių fizinį aktyvumą, sveikatinimą, ugdymo proceso metu pagal galimybes organizuojamos judriosios pertraukos ir fiziniam aktyvinimui skirta veikla. 

Meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika, šokis, ): 


39.6.1. Meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dailės, technologijų, muzikos dalykai;


39.6.2. menų dalykų kai kurios temos integruojamos į neformalųjį švietimą ( dailės, šokių, muzikos užsiėmimus):


39.6.2.1. - 

39.6.2.2. - 

39.6.2.3. - 

-


Integruojamųjų, prevencinių ir kitų ugdymo programų įgyvendinimas: 

41.1. Į Bendrosios programos ugdymo dalykų programų turinį integruojama:

bendrųjų  kompetencijų  ir  gyvenimo  įgūdžių  ugdymo  integruojamųjų  programų  – 


Mokymosi mokytis, Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Kultūrinio sąmoningumo, Gyvenimo įgūdžių ugdymo programų pagrindai (Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. ISAK-2433 “Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patirtinimo“ 11 priedas „Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas“). Šių programų atskirai planuoti ir vykdyti nereikia, jos yra integruotos į Bendrosios programos turinį; 


Žmogaus saugos bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 „Dėl Žmogaus saugos bendrosios programos patvirtinimo“, ir Sveikatos ugdymo bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos 


švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 „Dėl Sveikatos ugdymo bendrosios programos patvirtinimo“; 


mokyklos pasirinktos prevencinės ir kitos ugdymo programos; 

etninės kultūros ugdymas; 


41.1.5. informacinių komunikacinių technologijų ugdymas. Informacinės komunikacinės technologijos ugdymo procese naudojamos kaip ugdymo priemonė, taip pat mokoma informacinių komunikacinių technologijų pradmenų.


Mokytojas, formuodamas klasės mokinių ugdymo turinį, numato ugdymo dalykus, į kuriuos integruojamas Sveikatos ugdymo bendrosios, Žmogaus saugos bendrosios, etnokultūros ugdymo, mokyklos pasirinktų prevencinių ir kitų programų, informacinių komunikacinių technologijų ugdymo turinys. 



KETVIRTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS


42. Mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintais teisės aktais, reglamentuojančiais bendrojo ugdymo programose dalyvaujančių mokinių mokymosi pasiekimų vertinimą, vertinimo rezultatų panaudojimą, ir Bendrąja programa.


43. Mokytojas planuoja mokinių ugdymosi pasiekimus ir vertinimą, vadovaudamasis mokykloje priimtais susitarimais dėl ugdymo turinio planavimo ir pasiekimų vertinimo, atsižvelgdamas į klasės mokinių mokymosi rezultatus, ugdymosi poreikius ir galimybes. Planuodamas 1 klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, mokytojas susipažįsta su priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis apie vaiko pasiekimus.


44. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą, taikomas formuojamasis, diagnostinis, apibendrinamasis vertinimas:


44.1. formuojamasis vertinimas atliekamas nuolat ugdymo proceso metu, teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai žodžiu, o prireikus ir raštu, t. y. parašant komentarą) apie jo mokymosi eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes;


44.2. diagnostinis vertinimas pagal iš anksto aptartus su mokiniais vertinimo kriterijus paprastai atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo pradžioje ir pabaigoje, siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, numatyti tolesnio mokymosi galimybes:


44.2.1. atsižvelgiant į tai, ką norima įvertinti (vertinimo tikslą), gali būti taikomi įvairūs diagnostinio vertinimo būdai: projektiniai, kontroliniai darbai, testai ir kt. Per dieną neturėtų būti atliekamas daugiau nei vienas diagnostinis darbas;


44.2.2. informacija apie mokymosi pasiekimus (kontrolinių darbų, testų ir kitų užduočių atlikimo) mokiniams ir tėvams (globėjams) teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi, taip pat nenaudojami pažymių pakaitai (raidės, ženklai, simboliai ir pan.);

44.2.3. mokytojas renkasi vertinimo informacijos kaupimo būdus ir formas (pvz., vertinimo aplanką, vertinimo aprašą, pasiekimų knygelę ar kt.);


44.3. apibendrinamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio ir pradinio ugdymo programos pabaigoje. Pusmečio (trimestro ar kito ugdymo laikotarpio) mokinių pasiekimai apibendrinami, vertinant mokinio per mokykloje nustatytą ugdymo laikotarpį padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius, ir įrašomi:


44.3.1. pradinio ugdymo dienyne ar pradinio ugdymo dienyne jungtinėms klasėms (toliau –

Dienynas) arba elektroniniame dienyne:


44.3.1.1. mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;


44.3.1.2. dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamoje Dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: „p. p.“ arba „n. p.“;


44.3.1.3. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, bei specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama atitinkamoje Dienyno skiltyje įrašant „p. p.“ arba „n. p.“;


mokyklos / mokytojo pasirinktoje pasiekimų vertinimo (informacijos fiksavimo) formoje (pvz., mokinių pasiekimų ir pažangos įvertinimo apraše, vertinimo aplankuose pasiekimų knygelėse, elektroniniame dienyne ar kt.); 


baigus pradinio ugdymo programą, rengiamas Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas. Aprašo kopija perduodama mokyklai, kurioje mokinys mokysis pagal pagrindinio ugdymo programą. 


PENKTASIS SKIRSNIS

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS


45. Neformaliojo vaikų švietimo veikla skirta mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms kompetencijoms ugdyti per pasirinktą meninę, sportinę, techninės kūrybos ar kitą veiklą.


46. Neformaliajam švietimui 1–4 klasėms ugdymo valandų skaičius per metus numatomas Bendrojo ugdymo plano 23 punkte. Šios valandos  naudojamos tik neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti.


47.  Kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertinamas ateinančių mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikis,  prireikus jis tikslinamas mokslo metų pradžioje ir siūloma mokiniams rinktis neformaliojo švietimo programas.


48. Neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos, atsižvelgiant į Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-991 „Dėl Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašo patvirtinimo“. Siūlomos neformaliojo švietimo ugdymo programos, parengtos derinant Bendrosios programos dalykų programų ir neformaliojo švietimo turinį, kurios padeda gerinti mokinių pasiekimus, tobulinti bendrąsias kompetencijas (pvz., skaitymo, kūrybinių gebėjimų plėtojimo, gamtamokslinio tyrinėjimo, pažinimo ir pan.).

Šiais mokslo metais pasirinktos tokios programos:

1-2 klasėse:

Eismo ABC;

3-4 klasėse:

Eismo ABC;

Augu sveikas;

Šokliukai;


49. Neformalusis vaikų švietimas organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų.


50. Mokinių skaičių neformaliojo švietimo grupėje- 5 ( direktoriaus 2015-08-31 įsakymu Nr. V1-27, mokyklos tarybos 2015-08-31 posėdžio protokolas Nr. V5-5 ). 

51.-


ŠEŠTASIS SKIRSNIS


IŠVYKSTANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ, ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS


52. Mokinių, kurie išvyksta gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, šiais mokslo metais neturime:


,

SEPTINTASIS SKIRSNIS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE


55.  Jungiamos dvi  klasės: 1 su 2, 3 su 4. 

56. Atsižvelgiant į Bendrojo ugdymo plano 24.3 papunktyje numatytą skiriamų valandų skaičių, jungtiniam pradinių klasių komplektui  skiriama iki 30 ugdymo valandų per savaitę. Kiekvienam jungtinės klasės komplektui skiriamos 2 neformaliojo švietimo valandos ir 2 valandos, mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti. Šios valandos įeina į 30 valandų skaičių, skiriamą vienam jungtinės klasės komplektui.



AŠTUNTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMO NAMIE ORGANIZAVIMAS


Šiuo metu mokykloje tokių mokinių nėra.


DEVINTASIS SKIRSNIS


VAIKŲ, KURIE GYDOMI STACIONARINĖJE ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOJE, UGDYMO ORGANIZAVIMAS


 Vaikų, kurie gydomi stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, neturime.



DEŠIMTASIS SKIRSNIS

SUAUGUSIŲJŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS


------------------------------------------------


DEŠIMTASIS SKIRSNIS

MOKYMO ORGANIZAVIMAS PERAUKLĖJIMO IR BAUSMĖS

ATLIKIMO VIETOJE

---------------------------------------



IV SKYRIUS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,

UGDYMO ORGANIZAVIMAS


PIRMASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, UGDYMO

ORGANIZAVIMO BENDROSIOS NUOSTATOS

Šiuo metu neturime mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių.


ANTRASIS SKIRSNIS

ŠVIETIMO PAGALBOS (PSICHOLOGINĖS, SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS,

SOCIALINĖS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS) TEIKIMAS



78. Švietimo pagalbos, teikiamos vadovaujantis Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1215 „Dėl Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228 „Dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ISAK-941 „Dėl Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229 „Dėl Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašo patvirtinimo“.


79. Mokykla specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą mokiniui teikia, vadovaudamasi teisės aktais ir įgyvendindama pedagoginės psichologinės tarnybos ar mokyklos vaiko gerovės komisijos rekomendacijomis.

Specialiąją pedagoginę pagalbą mokykloje teikia logopedė, spec. pedagogė, socialinė pedagogė.


TREČIASIS SKIRSNIS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS SPECIALIŲJŲ MOKYKLŲ PARENGIAMOSIOSE

KLASĖSE


KETVIRTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,

MOKYMAS NAMIE


-------------------------------------


PENKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ IR BESIMOKANČIŲ

PAGAL BENDRĄJĄ PROGRAMĄ, UGDYMAS


  Šiuo metu mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių ir besimokančių pagal bendrąją programą, neturime.


ŠEŠTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ, KURIE MOKOSI PAGAL PRADINIO UGDYMO INDIVIDUALIZUOTĄ

PROGRAMĄ, UGDYMAS


   Mokinių, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, nėra.





IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE




  1. Priešmokyklinis ugdymas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu ,, Dėl priešmokyklinio ugdymo bendsrosios programos patvirtinimo” 2014 m. rugsėjo 2 d. Nr. V-779 , įstatymu Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853), Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746 ( Žin. 2004, Nr. 95-3510), Priešmokyklinio ugdymo koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 1374, Priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1478 ( Žin. , 2003, Nr. 111-4970), kitais teisės aktais.

  2.  Ikimokyklinio amžiaus vaikų grupei teikiami 3-5 metų  vaikai. 

  3. Ikimokyklinio  amžiaus vaikų grupės ugdymo trukmė- vieneri metai.

  4. Ugdymo procesą auklėtojas diferencijuoja ir pritaiko skirtingo amžiaus vaikams. Dirbama 10,5 val. per savaitę.

   4.1. Auklėtojai naudoja pasiekimų aprašą (gaires, padedančias suprasti, ko gali pasiekti vaikas nuo gimimo iki šešerių metų bei susitarti dėl vaikų ugdymo tikslų, uždavinių, numatyti ugdymosi rezultatus).

   5. Ikimokyklinio amžiaus vaikų grupėje ugdomi  12 vaikų.

   6. Vaikų ugdymo pasiekimų bei pažangos stebėjimas:

    6.1. nustato auklėtojas, kuriame pasiekimų žingsnyje yra vaikas ( pagal Pasiekimų aprašą);

    6.2. palygina kalbos, bendravimo, elgesio situacijas, kųrybos darbelius su pasiekimų žingsnių aprašymais;

    6.3. nustato vaiko pažanmgą periodiškai stebėdamas ir fiksuodamas pasiekimus.

   7. Vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių atpažinimas:

    7.1. pasiekimų aprašas padeda atkreipti dėmesį į vaiko elgesio, veiklos, judėjimo ypatumus, dėl kurių jo ugdymasis skiriasi nuo bendraamžių.

   8. Programos įgyvendinimo laikotarpiu vaikų atostogas organizuoti pagal mokyklos nustatytą mokinių atostogų laiką. 

    9. Tėvams (globėjams) pasirašius mokymo sutartį, vaikui  lankymas yra privalomas.

    10. Priešmokyklinio ugdymo programą įgyvendina priešmokyklinio ugdymo pedagogas. Dirbama pagal 20 val. per savaitę trukmės priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelį.

    11. Vaikas, kuris priešmokyklinio ugdymo grupės nelankė daugiau kaip du trečdalius mokslo metų laiko, yra laikomas nedalyvavusiu priešmokyklinio ugdymo programoje.

   12. Priešmokyklinio ugdymo grupėje ugdomi 5 vaikai.

   13. Priešmokyklinio ugdymo grupė su pradinėmis klasėmis nejungiama.

   14. Mokykla:

   14.1. priima ir registruoja tėvų ( globėjų) prašymus iki einamųjų metų rugpjūčio 31 d.

   14.2. informuoja tėvus apie priešmokyklinio ugdymo modelį mokykloje;

   14.3. mokyklos vadovas parengia ir tvirtina priešmokyklinio ugdymo pedagogo pareigybės aprašą;

   14.4. pasirašo mokymo sutartį su tėvais (globėjais), kurioje įteisinami abiejų šalių susitarimai dėl priešmokyklinio ugdymo programos įgyvendinimo sąlygų ir/ar švietimo pagalbos, Mokyklos ir tėvų (globėjų) teisių ir pareigų.

  15. Sutartis registruojama Mokymo sutarčių registracijos knygoje.

  16. Sudarius sutartį vaikas įrašomas į mokyklos duomenų bazę, formuojama asmens byla.

  17. Priešmokyklinio ugdymo proceso organizavimas grupėje:

  17.1. ugdomoji veikla grupėje pradedama 8 val. ryto;

  17.2. grupės vaikų ugdomoji veikla yra vientisas procesas. Jis neskaidomas į atskiras sritis ir vyksta integruotai. Pagrindinės veiklos kryptys: komunikavimo kompetencija, meninė kompetencija, pažinimo kompetencija, sveikatos saugojimo ir socialinė kompetencija.

  17.3. priešmokyklinio ugdymo pedagogas planuodamas grupės ugdomąją veiklą, individualizuoja ugdymo tikslus ir turinį atsižvelgdamas į bendrą grupės specifiką ir individualius vaikų poreikius, mokyklos ir regiono ypatumus:

    17.3.1. per 3 savaites nuo programos įgyvendinimo pradžios parengia grupės ugdomosios veiklos planą pagal patvirtintą priešmokyklinio ugdymo modelį. Planą tvirtina mokyklos vadovas (direktoriaus 2015-08-31 Nr.V1-24);

   17.3.2. planuoja savaitės veiklą.

   18. Vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimas:

   18.1. vaikų pažanga ir pasiekimai vertinami vadovaujantis Priešmokyklinio ugdymo standartu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugsėjo 2 d. Nr. V-779.

   18.2. vaikų pažangą ir pasiekimus vertina priešmokyklinio ugdymo pedagogas;

   18.3. vaikų pažanga programos įgyvendinimo laikotarpiu yra vertinama nuolat, laisvai pasirenkant vertinimo būdus ir metodus (stebėjimą, pokalbį, diskusiją, vaiko pasakojimus, jo darbelių ir veikloa analizę);

   18.4. vertinimo būdai ir metodai pasirenkami ir taikomi, atsižvelgiant į tai, kas vertinama -žinios ir supratimas, gebėjimai, nuostatos ar jų visuma- kompetencijos. Kompetencijos įvertinimas grindžiamas ilgalaikiu vaiko stebėjimu ir informacijos iš įvairių šaltinių kaupimu, jos apibendrinimu. Kompetencijos lygis atskleidžiamas. Vaikui veikiant natūralioje situacijoje: žaidžiant, bendraujant, dalyvaujant projektiniame darbe, per iškylas, ekskursijas.

   18.5. pasiekimai fiksuojami tam skirtame Vaiko pasiekimų apraše;

   18.6. vaikų pasiekimų įvertinimas turi būti atliekamas ugdomųjų metų pradžioje ie pabaigoje:

   18.6.1. priešmokyklinio ugdymo pedagogas per 4 savaites nuo ugdymo programos įgyvendinimo pradžios atlieka grupės vaikų pirminį pasiekimų įvertinimą; vertinami konkretaus vaiko pasiekimai ir jų daroma pažanga, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais- vaikų pasiekimai viešai tarpusavyje nelyginami. 

   18.6.2. įgyvendinus programą, priešmokyklinio ugdymo pedagogas atlieka galutinį vaikų pasiekimų įvertinimą ir parengia laisvos formos išvadą- rekomendacijas pradinių klasių mokytojui.

Vertinamosios išvados pateikiamos aprašomuoju būdu-trumpais komentarais, nusakančiais, kokios yra stipriosios vaiko pusės, kas jau pasiekta, kokių dar yra spragų irk as siektina.Vertinant vaiko pasiekimus, pažymiai ar jų pakaitalai (ženklai, simboliai) nenaudojami.

   18.6.3. Vaikų pasiekimai ir pažanga su tėvais (globėjais) aptariami individualiai, esant poreikiui, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus.


    

                          ______________________________



PRITARTA

Žemalės pagrindinės mokyklos

tarybos 2015-08-31

posėdžio protokolas Nr. V5-5


               

ŽEMALĖS PAGRINDINĖ MOKYKLA

 

PRIEŠMOKYKLINĖS GRUPĖS IR PRADINIŲ KLASIŲ METODINĖS GRUPĖS VEIKLOS PROGRAMA

 

2015-2016 m.m.

 

             Tikslas: gerinti ugdymo kokybę, tobulinant mokinių vertinimą ir įsivertinimą, ugdant savarankiško darbo įgūdžius

      Uždavinys: stiprinti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, tarpusavio pagalbą. Ugdyti sąmoningą požiūrį į mokymąsi. Mokyti mokinius savarankiškumo mokantis.

 

Eil. Nr.

Veiklos turinys

Data

Atsakingas

1.

Informacijos sklaida ir kaupimas

 

1.1. Teminių planų aptarimas.

1.2. Naujos metodinės literatūros ir mokymo priemonių aptarimas

1.3. Gerosios patirties skaida „Iš seminaro sugrįžus....

 

1.4. Stendų atnaujinimas

 

 

 

2015-08-31

 

 

Visus mokslo metus

 

 

 

V. Liliekienė

 

 

Pradinių klasių mokytojos, grupės auklėtoja

2.

Gerosios patirties sklaida

2.1. 4 klasės standartizuotų testų rezultatų analizė ir jų panaudojimas ugdymo kokybės gerinime.

2.2. Pasaulio pažinimo pamoka trečioje klasėje.

2.3. Matematikos pamoka ketvirtoje klasėje.

2.4. Lietuvių kalbos pamoka 1-2 klasėje.

2.5. Popietė „Vežkit rogės į svečius“ priešmokyklinėje grupėje.

2.6.Veiklos refleksija ir plano 2016 m. aptarimas

 

2015-09-30

 

 

 

2015m. gruodis

 

2016 m. gegužė

 

2016 m. vasaris

2016 m. sausis

2016 m. kovas

2016 m. birželis

A. Druskinienė

I. Kvedarienė

 

 

V. Lileikienė

 

V. Lileikienė

 

I. Kvedarienė

 

D. Perminienė

3.

Bendradarbiavimas

3.1. Su kitų mokyklų mokytojomis.

 

3.2. Su mokyklos soc. pedagoge.

3.3. Su mokyklos logopede ir spec. pedagoge.

3.4. Su dalykų mokytojais

3.5. Tėvų susirinkimai

 

3.6. Individualūs pokalbiai, susitikimai su mokinių tėvais

 

 

 

 

Visus mokslo metus

 

 

 

 

2015 m. gruodis

2016 m. balandis

Per mokslo metus

 

Pradinių klasių mokytojos

Soc. pedagogė

Logopedė

 

4.

Renginiai:

4.1. Judėjimo savaitės renginiai

4.2. Išvyka dviračiais prie Baubliuko

4.3. „Rudenėlio šventė“

4.4. „Šokių fiesta“

4.5. Tolerancijos diena

4.6. Adventinė popietė

4.7. Laukiame Kalėdų senelio

4.8. Vasario 16-oji pradinuko gyvenime

4.9. 4 klasės matematikos olimpiada

4.10. „Kaziuko“ mugė

4.11. Konkursas „Raštingiausias pradinukas“

4.12. Tarptautinis matematinis konkursas „Kengūra“

4.13. Meninio skaitymo konkursas

4.14. Dalyvavimas rajoninėse „Šviesoforas“ varžybose

4.15. Projektas „Ačiū tau, Mama“

4.16. Projektas „Sportuok ir būsi sveikas“

 

 

 

 

2015 m. rugsėjis

2015 m. rugsėjis

2015 m. spalis

2015 m. spalis

2015 m. lapkritis

2015 m. lapkritis

2015 m. gruodis

2016 m. vasaris

2016 m. vasaris

2016 m. kovas

2016 m. kovas

 

2016 m. balandis

2016 m. balandis

2016 m. balandis

 

2016 m. gegužė

2016 m. gegužė

Pradinių klasių mokytojos,  priešmokyklinės grupės auklėtoja , vyresniųjų klasių mokytojai (pagal reikalą)

 

 

 

       Metodinės grupės pirmininkė                                  Virginija Lileikienė

 

 
 

ŽEMALĖS PAGRINDINĖ MOKYKLA

 

PRADINIŲ KLASIŲ METODINĖS GRUPĖS POSĖDŽIO PROTOKOLAS

 

2014-09-03    Nr.1

Žemalė

 

            Posėdis įvyko 2014-09-03  14.00 val.

            Pirmininkė Virginia Lileikienė

            Sekretorė Irena Kvedarienė

            Dalyvauja pradinių klasių mokytojos V. Lileikienė ir I. Kvedarienė

            Kviestiniai asmenys: direktorės pavaduotoja ugdymui A. Druskinienė, mišrios priešmokyklinės grupės pedagoge D. Perminienė, anglų kalbos vyr. mokytojas V.Viskuntas, socialinė pedagogė D. Lazdauskienė.

            Darbotvarkė:

1.      Dėl metodinės grupės ataskaita už 2013-2014 mokslo metus

2.      Dėl pasiskirstymo pareigomis

3.      Dėl 2014-2015 mokslo metų veiklos programos

4.      Dėl pradinių klasių mokinių vertinimo

 1.  SVARSTYTA. Metodinės grupės darbo ataskaita už 2013-2014 mokslo metus.

                      Pranešėja – pradinių klasių mokyt. metodininkė, metodinės grupės pirmininkė Virginija Lileikienė sakė, kad numatyti darbai atlikti ir galime tuo pasidžiaugti: ekskursija dviračiais į Lėlaičius

(D. Poškos gimtinė), smagia Rudenėlio švente. Dalyvavome tradicinėje Kalėdinės eglutės šventėje, kasmet vykstančiose šaškių varžybose, tarptautiniame matematikų konkurse ,,Kengūra“. Neblogai pasirodė rajoniniuose renginiuose. I. Kvedarienės IVkl. mokinys Titas Žvirždinas dalyvavo matematikų olimpiadoje, o raštingiausio pradinuko rinkimuose pelnė antrą vietą. Su prizu iš meninio skaitymo konkurso grįžo V. Lileikienės pirmokė Kornelija Osinskaitė. Gerai pasirodė ir ,,Šviesoforo“ komanda.

           Mokiniai aktyviai dalyvavo Kaziuko mugėje, Žemės dienai skirtuose renginiuose, puikiai pasirodė Motinos dienai skirtame koncerte. Mokslo metus užbaigėme sporto švente.

           Mokytoja sakė, kad iškylančios problemos dažniausiai yra pertraukų metu. Pasitaiko konfliktinių situacijų . Mums visada į pagalbą ateina socialinė pedagogė D. Lazdauskienė.

           Direktorės pavaduotoja ugdymui Aušra Druskinienė pasidžiaugė, kad mokytojos su mokiniais aktyviai dalyvauja tiek mokyklos tiek rajoniniuose renginiuose.

            NUTARTA. Pritarti darbo už 2013-2014 m. m. ataskaitai.

            Nutarimas priimtas vienbalsiai.

                     2. SVARSTYTA. Pasiskirstymas pareigomis.

          Pranešėja – pradinių klasių mokytoja metodininkė, metodinės grupės pirmininkėVirginija Lileikienė (kalbos turinys).

          Pagal susitarimą  per pirmąjį metodinės grupės susirinkimą renkame metodinės grupės pirmininką. Juo siūloma mokytoja dirbanti su ketvirtokais. Todėl 2014-2015 m. m. į šias pareigas siūlau mokytoją metodininkę Ireną Kvedarienę. Be pradinių  klasių mokykloje yra mišri priešmokyklinio ugdymo grupė. Jos pedagogė Dalia Perminienė sakė, kad ji su savo grupės vaikais mielai įsijungs į pradinukų organizuojamus renginius.

                   NUTARTA.

                   Pradinių klasių metodinės grupės pirmininke 2014-201 5m.m. išrinkti pradinių klasių mokytoją metodininkę Ireną Kvedarienę.

                    Nutarimas piimtas vienbalsiai.

                   3. SVARSTYTA.  Pradinių klasių metodinės grupės  2014-2015 m. m. veiklos programa. 

                  Pranešėja – pradinių klasių mokytoja metodininkė Irena Kvedarienė (kalbos turinys).

Savo grupės veiklos programą aptarėme ir parengėme atsižvelgiant į bendrus mokykloje keliamus uždavinius. Sieksime kuo geresnių pasiekimų ugdyme, ugdysime mokinių dorines, tautines,  pilietines charakterio savybes. Stengsimės dažniau dalyvauti rajoniniuose renginiuose. Tobulinsime savo kompetencijas.

                Pradinių klasių mokytoja metodininkė V. Lileikienė siūlė ir toliau ugdyti vaikams sveiko gyvenimo nuostatas, dalyvauti rajoninėse šviesoforo varžybose.

                NUTARTA. Pritarti 2014-2015m.m. pradinių klasių metodinės grupės veiklos programai.

                Nutarimas priimtas vienbalsiai.

                4. SVARSTYTA. Pradinių klasių mokinių vertinimas 2014-2015 m. m.

                Pranešėja – pradinių klasių mokytoja metodininkė V. Lileikienė (kalbs turinys).

Pradinių klasių mokiniams taikomas idiografinis  vertinimas. Tėvų pageidavimu naudojame tokį vertinimą: P- puikiai, G- gerai, S- silpnai, B- blogai. Kadangi tai paprasta ir patogu siūlau jo nekeisti ir naudoti šiais mokslo metais.

                Direktorės pavaduotoja Aušra Druskinienė pritarė, kad reikia palikti tą pačią vertinimo sistemą. Baigiantis mokslo metams ketvirtokų gebėjimai bus aprašyti aprašu ir įsegti į asmens bylas.

                 NUTARTA. Mokinių žinias vertinti pagal pasirinktą sistemą.

                 Nutarimas priimtas vienbalsiai.

 

 

Posėdžio pirmininkė                                                                  Virginija Lileikienė

 

 

 

Posėdžio sekretorė                                                                     Irena  Kvedarienė

  

 

 

 

 



NaujienosStruktūra ir kontaktaiVeiklaTeisinė informacijaTeisės aktaiPlanavimo dokumentaiViešieji pirkimaiFinansinės ataskaitosTėvams 2% Parama